Sapnai

2

Mat ana karta pasirinkau bloga vieta. Nusprendziau savo megstamiausiam parke, kuriame beveik niekada nebuna zmoniu, priryti ivairiu tableciu ir visam laikui uzmergti akis, bet kazkoks geradarys mane rado ir nuveze i ligonine ten praplove skrandi ir tabletes nespejo paveikti mano organizmo. Ta dieba kai prabudau ligonineje radau puokste baltu roziu o salia laiskeli kuriame rase:

Atleisk, gal but tu nenorejai buti isgelbeta.

Tai aisku kvaili, kad nenorejau!

Taciau mano sirdis, kurios as neturiu, neleido man palikti tokio grazaus kuno mirti.

Sie zodziai mane sudomino, sirdis kurios as neturiu. Kazin ka jis turejo omenije!

Tu iputei i mano gyvenima sviesos, as pamaciau jog galiu daryti gera. Tu esi mano pirmas geras darbas, o as labai stenguos savo gerus darbus laikyti visada arti saves. Tikuosi paviks ir tave laikyti salia. Tai vienintelis mano gyvenimo tikslas.

Gerai tai primena meiles laiska, bet tikriausiai tai parase koks prisisvaigines jaunuolis, nes tam parke tik tokie ir budavo. Normalus zmones ten nesilankidavo nes netoli buvo didesnis, naujesnis ir grazesnis parkas. Nors sis parkas taip pat yra labai grazus.

Is mano prisiminimu mane istrauke stiprus duru trenksmas. Ak gerai kad mano kambario durys turi spyna, kitaip man butu nepyragai. Duru trenksmas reiskia kad patevis gryzo girtas ir ipykes. Geriau sendien nekisiu nosies is kambario.