Pradudau nuo mamos ryksmų iš apačios.
-Alisa!Renkis!
Sunkiai pramerkiau akis,nes jos buvo traškanotos,nuo vakarykščio verkimo.Išsiropščiau iš lovos ir nuslinkau iki vonios.Nusiprausiusi ir susitvarkiusi,grįžau į kambarį persirengti.Apsirengiau paprastai,svarbu,kad būtų patogu:pilki švelnūs marškinėliai,tamsiai pilki treningai ir adidas sportbačiai.Jei lėktuve būtų vesoka,pasiėmiau rudą pūkuotą dekį.Susirišau kuodą,kad nekristų plaukai į veidą,pasiemiau du lagaminus ir susidėjau likusius daiktus į juos.Grėbiau ausines ir akinius.Dar kart žvilgtelėjau į kambarį ir išėjau.Lipant laiptais,mačiau kaip stovi tėtis, mama ir kalbasi su Anabele.Tėvai verkė ir auklė taip pat.Nulipusi, bėgau ir apkabinau juos.Pastovėjome taip kokias dešimt minučių,tačiau reikėjo atsitraukti.
Kelias iki oro uosto trunka apie vieną valandą,reikėjo paskubėti,kad nepavėluotume.Dar kart atsisveikinę su aukle,išlekėme į mašiną.Mūsų likusieji ,sunkesnieji daiktai,kaip lova ar spinta,bus atvešta sunkvežinimio,kuris ir yra skirtas pervežti daiktus,kai kraustaisi.Šiandien, Rūgpjūčio 10 dieną pradedu nauja gyvenimo etapą.
Vos tik įsėdome į mašiną,iš kart išsitraukiau ausinukus iš treningų kišenės ir pasileidau muziką.Su ausinėmis prabuvau iki pat lėktuvo pakilimo,kuris pakilo apytiksliai dvylikta valandą. Srydis trūko penkias valandas.Nors ir buvome pirmoje klasėje ir sedėjome ant "patogiausių krėslų",man vistiek nebuvo patogu.Viskas skaudėjo.Man nepatinka skraidyti.Valandomis bandžiau atsikratyti miegodama,žiūrėdama filmus ir užkandžiaudama.Tėtis,kuris sedėjo šalia manęs,vartė žurnalą,o mama dildinosi nagus.
-Leisimes už penkiolikos minučių!-pasigirdo kapitono balsas.
Kad nereikėtų skubėti,apsižiūrėjau savo išmėtytus daiktus po erdvę ir po truputį susirinkau juos.Užsimečiau dekį ant pečių,nes žinojau,kad New yorke ne taip šilta kaip Beverli hilse,nors vis dar vasara.Žiūrėjau pro langelį,esantį man iš dešinės ir mačiau kaip dingo debesys ir ryškėjo New yorkas.Nebuvo jau toks ir nuobodus kaip įsivaizdavau.Nusileidome apie penktą valandą.Išlipus šiek tiek sudrebėjau,nes papūtė vėjas.Apsigobiau save rankomis.Susirinkę lagaminus ir šiek tiek apsipratę naujoje aplinkoje,išsikvietėme taksi.Sedėdama joje,negalėjau atitraukti akių nuo lango.Vietovė nauja,tokia unikali.Dideli ir aukšti pastatai,begalę žmonių ir spalvingos reklamos.Jaučiau,kad buvau išsižiojusi.Esu aplankiusi nemažai šalių,kaip Anglija,Prancūzija,Belgija,Švedija,Ispanija,Bulgarija,Egiptas..Tačiau į New yorka niekada nežengiau kojos.Tėvai,dėl darbo reikalų važinėdavo,tačiau manęs neimdavo,mat man bus neįdomu.
-Gražu ar ne?-paklausė tėtis.
-Taip...Viskas nauja..
-Džiugu,kad tau patinka.
Akies kraštu pamačiau,kad mama neryškiai šypsojosi.Tai man truputį sušildė vidų.Prieš stojant į naujus namus,užsukome pavalgyti į "Gotham bar and Grill" restoraną.Užsisakiau tenais mėsainio,nes troškau kažko riebaus.Pavalgę ir šiek tiek pašnekučiavę,atvažiavome į naujus namus,kurie radosi Manhatano rajone.Išlipus iš taksi,apstulbau.Mano nuomone, tai buvo ne namas,o kažkokie rūmai.Nors ir dviejų aukštų,bet labai didelis,su daug balkonų,baltos marmurinės spalvos rūmai. Išsitraukiau lagaminus ir bėgau durų link.Atidarę jas,mus pasitiko dažų kvapas ir šioks toks jo gaivumas.Tėtis parodė,kur bus mano kambarys.Jis yra antram aukšte.Miegamasis turėjo vonią ir balkoną.Visada svajojau tureti balkoną nuosavame kambaryje.Dabar galėsiu naktimis būti ten.Klausytis muzikos ir galvoti.Galvoti apie ateitį ir tyliai verkti,nes nežinau ką veiksiu pabaigus mokyklą.Mama nori,kad dirbčiau pas jos modeliu,nes turiu visko ko reikia būti juo.Tėtis nori,kad būčiau kokia advokatė kaip jis ,gydytoja ar verslininkė.Jie manęs visiškai nepažįsta.Tačiau,aš pati nežinau nieko apie save.Dar nesu radusi savęs.Kambario sienos buvo baltos. Du dideli langai,viename iš jų yra durys į balkoną.Miegamajame nebuvo nei lovos, nei stalo.Tik du veidrodžiai,užuolaidos,čiužinys ir kilimas.Likusius baldus atveš rytoj vakare.Šiandien miegosiu tik ant čiužinio.Tėvai miegos lovoje,nes pirko ją prieš atvažiuodami čia.Pasidėjusi lagaminus,nusprendžiau apžiūrėti namus.Nuėjau į tėvų kambarį.Jo sienos buvo bordines,o grindys buvo tamsaus medžio laminatas.Jų vonios kambarys buvo kreminės spalvos ir labai erdvus. Darbo kambarys,esantis apačioje buvo labai milžiniškas,tamsus ir šiek tiek baugus.Tenai,tikriausiai nesilankysiu.Ganėtinai sunku bus priprasti,kai visą gyvenimą gyvenai visiškai kitame mieste,kitame name.Naujas namas,kaip ir sakiau, man buvo kaip rūmai.Minusas,kad kai tėvų nebus,jausiuosi labai vieniša.Senasis buvo jaukesnis..Kieme turėjome baseiną.Laukiu nesulaukiu,kai galėsiu įsikurti savo kambarį.Už trijų savaičių pradėsiu mokyklą.11 klasę.Įdomu kaip seksis.Internete,per telefoną,susiradau mokyklos puslapį.Vadinosi New York Harbor School.Mokykla pasirodė naujoviška ir tvarkinga.Tikrai neblogai.Mažiau jaudinausi žinodama,kad greitai reiks į ją eiti ir sutikti naujus žmones.Gal kažką artimo sustiksiu.Tikėkimes.Iki mokylos prasidėjimo,manau nieko gero nenuveiksiu.Reikės prasivaikščioti gatvėmis,dažnai išeiti iš namų,kad greičiau priprasčiau ir grįždama iš mokyklos nesiblaškyčiau,nepasiklysčiau. Mokykla buvo gana arti mano namų. Manau,kad laukiu ir esu pasiruošusi naujiems gyvenimo išsiųstais iššūkiais ir nuotykiais.
----------------------------------
Sveiki!Sunku priprasti kelti,tai labai atsiprašau!Ši dalis gana nuobodi,nes tik pati pradžia visko!
Atsiprašau už klaidas!💕
YOU ARE READING
Not a material girl [LT]
Teen FictionAlisa, kilusi iš turtingos šeimos. Mama ilgai išbuvusi modelio industrijoje, o dabar turi savo nuosavą modelio agentūrą. Tėtis geriausias advokatas mieste. Ji atrodo turi viską: didelius namus, madingiausius drabužius, naujų šalių sąrašas papildomas...
![Not a material girl [LT]](https://img.wattpad.com/cover/181268622-64-k396337.jpg)