Not a material girl [LT]

4 DALIS

Suskambėjo žadintuvas.Sunkiai,bet pramerkiau akis ir išlipau iš lovos.Tada nuskubėjau į vonią-nusiprausti.Šiandien lijo ir buvo vėsu,tai apsirengiau šilčiau:baltas golfas,juodos kelnės,balti puma sportbačiai ir kreminis paltas.Susirišau aukštai plaukus,pasiemiau kuprinę ir išėjau pavalgyti pusryčių.Keista,mama buvo atsikėlusi ir sutikau ją virtuvėje.
-Labas rytas,brangioji,padariau pusryčius,-nusišypsojo mama.
-Labas rytas.
Šiandien mama buvo geros nuotaikos.Tai nutinka retai.
Prisėdau prie stalo ir pradėjau valgyti.Mama buvo iškepusi kiaušinį ir šonine su skrebučiais.Šalia buvo ir puodelis kavos.Buvau pasiilgusi jos gamintų pusryčių.Pavalgiusi padėkojau mamai,pasiemiau skėtį ir išlėkiau į mokyklą.
Beveik vėlavau į pamoką,tai bandžiau eiti kuo greičiau.Skėtis užstojo puse vaizdo,tad žiūrėjau į asfaltą.Tada atsitrenkiau į kažką.Tai tvora?Stulpas?Pakėliau akis nuo grindų ir pamačiau,kas man užstojo kelią-Tai buvo vaikinas.Aukštas,juodų ilgokų plaukų ir tamsiai mėlynų akių vaikinas.Kažkur man jis matytas,tik nelabai atsimenu kur...
-Patarčiau tau žiūrėti kur eini.Kitą kartą ir mašina galėtų pervažiuoti.
-Atsiprašau.Labai skubu!
Ir vėl pradėjau eiti.Pasižiūrėjau į laikrodį ir pamačiau,kad vėluoju penkias minutes į istorijos pamoką.Labai išsigandau ir pradėjau bėgti.
Įėjusi į klasę visi į mane žiūrėjo.
-Atsiprašau už pavėlavimą,-nuleidau galvą.
-Sėskis,-atsakė mokytoja.
Atsisėdau prie Emmos ir padėjau galvą ant suolo.
-Jau galvojau neateisi-sušnibždėjo mergina.
Nieko neatsakiau.Pamoka ėjo ilgai ir nuobodžiai.Kaip ir visos kitos penkios.Po pamokų nuėjau į palaikymo komandos šokėjų atranką.Atranka vyko sporto salėje.
Emma pamojavo pamačius mane.Į atranką atėjo dar penkios merginos.
-Gerai,pradėsime atranką,-bandė atkreipti mūsų dėmesį.-Gal pirma galėtų pradėti Beverly?-pakvietė Mendė.
Atranka praėjo gana gerai.Aišku,nesijaučiau jaukiai,nes mane supo begalo gražios merginos,kurios mokėjo puikiai šokti ir buvo labai lankščios.Žinoma,nesakau,kad aš nemoku šokti,bet jaučiau nepilnavertiškumo jausmą..Na,bent mane priemė!Išėjusi iš mokyklos,pamačiau,kad vėl pradėjo lyt.Nusikeikiau.Velniškai nepakenčiu lietaus.Pamačiau merginą,panašią į Emma,sedinčią juodame Porsche,įnirtingai šnekančią su kažkuo.Nulipau laiptais ir praėjau ramiai pro mašiną.Labai išsigandau,nes ji man papypino.Atsisukau ir pamačiau jį.Vėl tą vaikiną.Staiga duris prasivėrė ir pradėjo šaukti Emma,kad lipčiau į mašiną.Sakiau jog man pareiti nėra sunku,bet ji nenorėjo,kad sušalčiau dėl lietaus.Atsargiai įlipau į mašiną ir atsisėdau į galą.
-Taigi,dar kartą sveikinu patekusi į mūsų komandą!-Nusišypsojo meiliai mergina.
-Taip,tikrai..-nuleidau galvą.
-Jau galim važiuoti ar dar ko nors lauksime?-pavartė akis vaikinas
Ji palinksėjo ir vaikinas užvedė mašiną.Kol važiavome, pro veidrodėlį žiūrėjau į jį.Jis buvo tikrai gražus,nors ir turėjo praskeltą lūpą ir kelias mėlynes.Vienu tarpu jis pagavo mano žvilgsnį ir neryškiai nusišypsojo.Emma žiūrėjo pro langą,klausėsi muzikos ir niūniavo jos žodžius.Ji buvo savam pasaulį.
-Štai čia gali sustoti.-pasakiau vaikinui.
Jis sustabdė mašiną ir pažiūrėjo į mane pro veidrodėlį.Per kūną perėjo šiurpuliukai.Jo akys buvo itin tamsios.Man tai patiko.
-Ačiū,kad parvežėt,-nusišypsojau.
Mergina atsisuko į mane ir nusijuokė:
-Nereikia dėkoti,mergyt!Jei reikės kažko,būtinai sakyk!
Dar kartą padėkojau ir išlipau iš mašinos.
Greitai bėgau namo,nes lyt pradėjo dar smarkiau.
Namuose buvo vėl tuščia.Atsidusau ir nuslydau ant žemės.Niekaip iš galvos negalėjau išmesti vaikino akių..Jo vardas Ignas,tiesa?