Įvertinimai

„Ar gyva Maironio mums skiepyta meilė Tėvynei?" (Maironis)

Tėvynė yra ar bent turėtų būti vienas iš svarbiausių ir brangiausių dalykų mūsų gyvenime. Glaudus ryšys su sava šalimi, patriotiškumas gali įprasminti gyvenimą, suteikti jam tikslą, siekius. Ypač svarbi tėvynę buvo XIX a., labiausiai vertinama lietuvių romantikų, kurie tiek visuomeniniame gyvenime tiek literatūroje stengėsi parodyti žmonėms tėvynės svarbą, įskiepyti meilę gimtajai kalbai bei šaliai.

Meilė tėvynei, atsidavimas ir darbas jos labui, įprasmina mūsų gyvenimą, kartu padarant mus dar labiau artimesnius su gimtąja žeme. Šalies svarbą, dėkingumą jai, didiems protėviams jaučiame iki šiol. Dabar pasaulyje vyksta tokie projektai kaip olimpinės žaidynės, kur iš begalės šalių susirenka sportininkai kurie myli savo tėvynę ir nori parodyti kad ji geriausia. Matome, kad  gimtinė yra gerbiama ir seniau rašytuose šaltiniuose, poezijoje. Vienas žymiausių spaudos draudimo laikotarpio poetas buvo Jonas Mačiulis - Maironis, kuris dažniausiai savo eilėraščius rašęs apie tėvynės elgesį bei gamtos grožį. Niekuo neišsiskiria ir „Vakaras ant ežero Keturių kantonų", šiose eilėse autorius būdamas Šveicarijoje, matydamas nuostabų kraštovaizdį atsiveriantį Alpių kalniuose, vistiek prisimena tėvynę ir brangiausius jaunystės laikus. Šie prisiminimai jam labai svarbūs, jie tokie gyvi: „vienas už kito brėško ir švito". Autoriaus ilgesį atskleidžia ir ašaros riedančios jo skruostais, galvojant apie tėvynę: "Ko, ašarėle, ko tu per skruostą/ Kaip perlas riedi?". Kitas eilėraštis, neblogiau atskleidžiantis meilę gimtajai šaliai yra "Išnyksiu kaip dūmas", kur pačioje eilėraščio pradžioje parodomas žmogaus laikinumas ir jo mintys kyla ne tik apie save, bet ir kitus: "Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo...". Neįvardintieji – kovoję už laisvę, kalbą, žemę. Vėliau kaip tik garbė palyginama su šešėliu – tokiu nereikšmingu ir beveik nepastebimu dalyku.  Kad ir kaip autorius kalbėtų apie žmogų galime suprasti kad jo eilėraščiuose gyvuoja meilė tėvynei, kova dėl jos, kad ir kaip yra tekę nusivilti. Matome kad tėvynė yra vienas iš svarbiausių, brangiausių ir nepamirštamų dalykų mūsų gyvenime, tai skatina glaudus ryšys su sava šalimi, jos gamta ir nepamirštami prisiminimai. Jų dėka mes mylime savo gimtąjį kraštą.