Įvertinimai

Maironis "Vakaras" nagrinėjimas

Maironis

Vakaras (ant ežero keturių kantonų)

Tema: Prisiminimai apie tėvynę bei jos ilgesys, gamtos grožis

Pagrindinė mintis: 

Vertybės: Patriotiškumas "1" Darbštumas "2" Religingumas "3"

Literatūros kryptis:

Žanras : Eilėraštis, lyrika, Meditacinis nes atskleidžiami lyrinio subjekto išgyvenimai.

Laikas: Praeities ir dabarties kontrastas. praeities idealizavimas, pabrėžiami prisiminimai apie tėvyne ir kaip to ilgimasi.

Erdvė: Dabartyje vaizduojama kaip lyrinis subjektas nusikelia į Šveicariją, alpes o praeityje vaizduojama lietuva bei jos gamta.

Šiame eilėraštyje poetas atskleidžia gamtos grožį ir tėvynės ilgesį. Eilėraštis grafiškai išsiskiria į dvi dalis. Pirmose trijose strofose piešiama vaizdinga Šveicarijos gaamta. Antroje dalyje (septintoje, aštuntoje ir devintoje strofose) realistiškai ir šiltai prisimenama tėvynė. Šios dvi dalys turi jungiamąją grandį, tai ketvirtas, penktas ir šeštas eilėraščio posmai. Juose poetas kalba apie savo brangias svajones ir jų kelią širdingų prisiminimų apie tėvynę link. Paskutinės dvi strofos sujungia visą eilėraštį. Čia kalbama apie brangiausius jaunystės laikus. Autorius pats savęs klausia: „tai vien tik sapnai?". Tik būdamas toli nuo tėvynės, jis giliai suvokia, koki ji graži ir brangi. Taip pat grafiškai išsiskiria kiekvienas eilėraščio poosmas: pirma ir trečia eilutės parašytos daktilio ir chorėjo metrais, antra ir ketvirta – amfibrachio ir jambo metrais.

Gamtos grožiui atskleisti autorius pasirenka atvirą erdvę, tiek pasakodamas apie svetimos šalies, tiek ir apie tėvynės gamtos grožį. Jis stebi laivą skaisčiose ežero bangose, be

esileidžiančią saulę, prisimena gimtinės laukuose augančius javus ir dažną sodybą puošiančius jurginus, plačiai banguojančią Dubysą.

Ši Maironio kūrinį priskiriu peizažiniam eilėraščiui. Poetas savo žodžius surikiavo taip, kad mano mintyse iškyla tarsi dailininko nutapytas paveikslas. Jį galiu matyti, jausti jo liūdną nuotaiką ir tėvynės ilgesį. Jau eilėraščio pavadinimas („Vakaras ant ežero Keturių kantonų") mane nuteikia susimąstymui, nuramina ir manyje kyla prisiminimai. Toje kūrinio dalyje, kuomet autorius prisimena tėvynę, nuotaika skaidresnė, pakilesnė, džiaugsmingesn

----------

Šiame eilėraštyje be tėvynės meilės atsiskleidžia ir kitos autoriaus vertybės bei pasirinktasis jo žemiškasis kelias. Jis buvo kunigas ir jam labai svarbu, kad žmonės aukojo darbus „Dievui". „Varpai Liucernos" tai simbolis, kuris parodo Maironio pritarimą žmonių religingumui, tikėjimu Dievu. Aštuntoje strofoje atskleidžiama šeimos vertybė. Pareigos ir atsakomybės skiepijamos nuo vaikystės. Merginos nuo mažens ruošiamos šeimai „sesutės rūtą dabina kasos nuo mažens", o vaikinai ruošiami ginti tėvynę „kur juodbėrį brolis augina balnot ant rudens". Taip parodoma darni, tėvynę ir Dievą mylinti šeima, gerbianti papročius ir be galo brangi Maironiui. + patriotiškumas