Suskambėjo skambutis į pirmą pamoką ir vaikinai po biški suėjo į klasę. Atsistojau priešais juos ir suplojau rankomis.
"Ką gi! Kadangi šiandien mano pirmoji diena čia, šitą pamoką praleisim susipažinimui." Nusišypsojau ir ant lentos didelėmis raidėmis parašiau savo vardą.
"Galit mane vadinti panele Lija, man nepatinka nei ponia nei mokytoja" Kadangi klasė galėjo būti laisvai, kilo šioks toks šurmulys.
"Dabar taip. Po vieną ateisit prie lentos ir parašysit savo vardą. Nagi pradėsim nuo tavęs."parodžiau į pirmą suolą ir vaikinai vienas po kito pradėjo eidinėti prie lentos ir rašytis.
Taip praėjo jau keturios klasės, penkta man bus paskutinė ir bus pietų pertrauka. Suskambėjus skambučiui suėjo klasė ir aš pamačiau Neri ir vakar dienos vaikiną. Nusišypsojau visiems.
"Taigi sveiki visi, mano vardas Lijana, bet vadinkit Lija." Pasisveikinau ir visi choru pasakė.
"Labadiena"wow kokia išauklėta klasė. Man net juokas suėmė. Ir vėl visus pradėjau kviesti prie lentos rašyti vardus. Visų vardus ištariau garsiai ir buvo tokių vardų, kurių net ne taip ištardavau. Pagaliau atėjo eilė Neriui. Jis ant lentos parašė Ragnaras, bet tuomet greit nutrynė ir parašė Neris(kirtis ant e).
"Dėkui, Neri, gali sėsti."taip dar kokie penki vaikinai ir atėjo laikas blondinui.
"George, dėkui sėsk" Mirktelėjau ir jis raudonais žandais atsisėdo. Dabar atiejo vienas iš tų 'kietųjų' vaikinu ir mirktelėjęs man pasirašė.
"Satvijau, nusimesk rėma, ir eik sėst" Mirktelėjau jam ir jis kažką sumurmėjęs atsisėdo.
"Ačiū, berniukai. Gal ką pasiūlysit veikt?" Paklausiau ir atsisėdau ant savo stalo užkeldama koją ant kojos.
"Paleiskit kokį filmą" Pasiūlė ir aš iškart paleidau siaubo.
Žmogui nukirto galvą ir aš nesusilaikius pradėjau juoktis. Blemba jis ant tiek durnas buvo. Liko vos kelios minutės iki pamokos pabaigos todėl aš išjungiau filmą ir leidau vaikinams pasėdėt prie telefonų.
"Neri, kai baigsis pamoka pasilik dar truputi, aš tau knygų duosiu." Pasakiau ir vaikinai išgirde pradžia pradėjo sakyti uuu, bet kai pasakiau galą jie visi skleidė nepasitenkinimo garsus. Suskambėjo skambutis ir aš visus maloniai išleidus uždariau duris.
"Taigi, Neri, likome dviese" Nusišypsojau ir prisiartinau prie jo.
"T..taip" Linktelėjo ir atsikrenkštė. Mes buvom tokio pačio ūgio, nes aš dėvėjau aukštakulnius. Prirėmiau jį prie stalo ir padėjau rankas jam iš šonų.
"Žinai, tu man patinki"briaukiau jam su delnu per kaklo įlinkį. " Tu toks... Nedrasus ir simpatiškas"sukikenau ir pažiūrėjau jam tiesiai į akis. Kaip ir tikėjausi, jis buvo nustebęs ir visas raudonas. Pasilenkiau ir priliečiau jo kaklą lūpomis. Jis dar labiau įsitempė, žinoma, jei tai buvo dar įmanoma. Pradėjau jį bučiuoti ir po truputi kilti aukštyn link jo lūpų. Pabučiavau jo lūpų kamputį ir kai jis tikėjosi, kad suliesiu mūsų lūpas šiek tiek atsitraukiau. Sukikenau ir pilnai atsitraukus paėmiau tris knygas ir ištiesiau jam. Jis ketino jas paimti, bet kai jas patraukė link savęs aš nepaleidau.
"Noriu išgirsti ačiū." Nusišypsojau ir ir vėl prisiglaudžiau prie jo.
"A..ačiū"padėkojo, bet aš paėmiau iš jo knygas ir padėjau atgal ant stalo.
"Ar išgirsiu dar savo vardą?"paklausiau ir pakišau ranką po jo marškiniais. Pradėjau glostyt jo pilvą ir užčiuopiau presiuką.
"Lijana" Ištarė. Aš nusišypsojau ir atsegiau jo diržą. Pirštu pradėjau vedžioti jo kelnių viršumi ir bučiuoti jo kaklą. Uškišau ranką jam už trumpikių ir suėmiau jo penį.
"K..ką tu darai?" Sutrikęs ištarė su aimana ir suspaudė stalo kraštą.
"Negi to nenori?" Pradėjau judinti ranką ir jis užvertė galvą gyliai kvėpuodamas.
"N...nee...g..."neleidus jam baigti kalbėt sustojau judinti ranką ir ištraukiau ją.
"Nenori tai nenori" Truktelėjau pečiais ir nusisukau nuo jo. Priėjau prie užtraukto užuolaidomis lango.
"K..ką!? Pala, ne! Tu negali taip pasielgti!" Jis įsidrąsinęs priėjo prie manęs ir atsuko į save.
"Aš.. Aš nemoku..." Jo drąsa kaip mat išgaravo.
"Hmm.... Bet gi tu sakei, kad nenori" Erzinau jį ir jis regis rimtai susierzino.
"Nu bet po galais!" Jis apsisuko ratą ir ir vėl pažiurėjo į mane.
"Ką nori už tai? Aš nežinau kaip elgtis. Aš... Aš nežinau kada sustoti kaip suimti ir..." Pradėjo mikčioti ir aš nusijuokiau, jis atrodo mielai kai mikčioja.
"Gerai" Sutikau ir jis laimingas nusišypsojo, bet greit ir vėl susidrovėjo.
"Bet yra kelios taisyklės" Pasakiau ir prisitraukiau jį arčiau už apikaklės.
"Pirmoji: jokiu bučinių į lūpas." Pasakiau prie pat jo lūpu, bet jų taip ir nesuliečiau.
"Antroji: negali niekam apie tai prasitarti" Braižiau nagu jo veido bruožus.
"Trečioji: tu esi tik mano, jokia kita mergina negali tavęs liesti"netyčia stipriau perbraukiau per jo skruostą ir jis kruptelėjo.
"Ketvirtoji: jokių pavydo scenų, bei jokių jausmų." Pradėjau glostyti raudoną liniją kurią pati netyčia padariau.
"Ir visos kitos. Be to, jei nusižengsi, tavęs lauks bauda" Nusišypsojau ir nuėmiau jo marškinius.
"Tai ar sutinki?" Paklausiau ir jis nedelsdamas linktelėjo. Aš pergalingai nusišypsojau ir nusimečiau savo maikutę. Jo akys iškart pradėjo lakstyti ir bandė nežiūrėti žemyn.
"Nagi, paliesk"jis pats neketino pakelti delno, todėl aš pati juos uždėjau sau ant užpakaliuko ir kai jis pažvelgė man į akis nusišypsojau. Jis mane priglaudė prie palangės.
"Bet mums taip elgtis negalima"pasakė ir aš įkišau delną į jo trumpikes.
"Bet niekas nesužinos, tiesa?"paklausiau ir pradėjau judinti ranką. Jis išleido tylią aimaną ir suspaudė mano užpakaliuką. Pasilenkiau prie jo ausies ir pradėjau šnabždėti.
"Tu tik įsivaizduok kokius dalylus aš darysiu su tavimi ir aš nebaikčiau vien tik smaukimu." Pradėjau bučiuoti jo kaklą ir greičiau judinti ranką. "O ką aš tau leisčiau padaryt su manimi... Nuo švelnumo iki surakinimo prie lovos" Krimstelėjau jo ausies spenelio ir jis po keliu judesių baigė. Nusišluostydama ranką ištraukiau iš jo kelnių. Jis sunkiai kvėpavo ir norėjo mane pabučiuoti, bet aš jam silpnai trenkiau per veidą.
"Jokių bučinių į lūpas" Mirktelėjau ir trenkus jam per subinę nuėjau prie stalo.
"Štai tavo knygos su kuprine. Susitiksim vėliau, Neriuk" Padavus jam daiktus atsisveikinau ir jis išėjo iš klasės. Šaunuolis berniukas, sutiko pasismaginti. Geros nuotaikos susirinkau daiktus ir išėjau link savo bendrabučio. Pakeliui mirktelėjau keliems vaikinukams kurie mane nužiurinėjo.
"Jūs visai kitokia nei mokytoja Diana" Pribėgęs iš kažkur vaikinas pasakė, aš susidomėjus atsisukau.
"Kas ji tokia?" Paklausiau ir jis pažiūrėjęs į priekį pirštu parodė.
"Va ta, kuri stovi kampe ir prižiūri koridorius" Aš atsisukau į ją ir man ji iškart nepatiko. Stora, su akinukais ir susiraukusi (įsivaizduokit savo nekenčiamiausią mokytoją) tokios kaip ji, man rašydavo dvejetus už nieką.
"Spėju ji visiems rašo dvejetus" Spėjau ir aš buvau teisi.
"Taip, ji daugiau nei pusė mokyklos mokinių nekenčia" Pasakė ir mes praeidami pro ją pasisveikinom. Pradėjom lipti laiptais žemyn ir aš tik dabar pastebėjau, kad vaikinas žiūri ir mus ir tyliai sau kalba.
"Nemanai, kad vėliau kiti pagalvos, kad tu suki romaną su karšta mokytoja?" Pajuokavau ir jis nusijuokęs papurtė galvą.
"Nemanau, visi žino, kad aš gėjus tai" Aš nustebus net trumpam sustojau. Net nemaniau, kad jis kitos oreantacijos.
"Tu net nepanašus į tokį" Tarstelėjau ir mes kaip tik išėjom į lauką.
"Taip... Visi man tai sako" Dabar jau nejaukiai nusijuokė. Aš šyptelėjau ir sustojau.
"Ačiū, kad palydėjai ir paplepėjom, bet dabar bėk ruoštis pamokai, o aš einu į kambarį ruoštis."mirktelėjau ir nuėjau.
