Summer love III / Harry Styles fanfiction.

1 - Staigmena.

Ėjau namo po pasivaikščiojimo su draugėmis. Palietus durų rankeną išgirdau balsus, o man atidarius duris, tarpdury stovėjo tėvai bei Emily, dainuodami ir linkėdami man gero gimtadienio. Jie atrodė tokie susikaupę, tačiau siaubingai nepataikė į natą ir tas privertė mane lengvai sukikenti. Padainavę visi prisėdom ant sofos, o jie liepė man užpūsti žvakutes, kurios buvo auksinės spalvos skaičius 18. Mamos akyse susitelkęs mažas krislelis išdavė, jog ji verkė:

- Tu jau suaugusi, bet visada būsi mano mažoji, - sušniurkštė ji.

Unisonu su tėčiu bei Emily išreiškėm nepasitenkinimą šios sentimentalios mamos pusės pasirodymu.

- Maaam, baik. Juk žinai, kad man suėjus 18, aš magiškai neišgaruosiu ir nedingsiu iš namų,- nusijuokiau.

- Pakuok dovaną! - sušuko Emily ir įteikė į spalvotą pakavimo popierių supakuota dovaną.

- Aš sakiau, kad man nereikia dovanų,- žaismingai pavarčiau akis, -o noriu aš tik vieno.

Visi nutilo. Jie žinojo, kad noriu grįžt pas tetą vasarai, tačiau po praeitų įvykių, tėtis buvo per daug neperkalbamas.

- Šia tema mes jau kalbėjom, - nusuko žvilgsnį jis-, o dabar pakuok, nagi!

Atsidusau ir ėmiau vynioti popierių. Dėžutėje gulėjo be galo gražus pakabukas su mano inicialu.

- Ačiū jums, - šyptelėjau ir paprašiau Emily jį užsegti. Tėvai išėjo pjaustyt torto.

-Žinai, staigmenos dar nesibaigė, - klastingai šyptelėjo ji, - dėl vasaros mes tėtį dar įkalbėsim, nes ji dar net neprasidėjo,- pažvelgė į kabantį kalendorių, kuriame buvo pažymėta gegužės 25 diena.

- Tikiuosi, - atsidusau, - be galo visų pasiilgau.

Emily išsitraukė dar vieną dėžę, kuri, maniau, ir buvo ta dar viena staigmena. Atrišau didelį, rusvos spalvos kaspiną. Dėžeje gulėjo nuostabi juoda suknelė. Apkabinau sesę, o ji, dar kartą palinkėjus man gero gimtadienio, išėjo.

Ištraukiau suknelę iš dėžės ir iš jos iškrito lapelis su užrašus ,,Užsidėk ją šįvakar". Raštas buvo tikrai Emily, todėl atsikėlus nutipenau iki jos kambario. Iš jo garsiai sklido muzika ir jis buvo užrakintas, todėl mano trankymai ir rėkavimai nuėjo šuniui ant uodegos.

Grįžau į kambarį ir griuvau į lovą. ,,Puiki 18 metų pradžia" pamąsčiau sau ir paskendau prisiminimuose, kol mane į realybę grąžino skambutis. Perrie vardas užsidegė ekrane ir aš nieko nelaukdama pakėliau. Įsijungėme vaizdą ir aš pamačiau visus svetainėje su gimtadienio kepurėlėm ir švilpukais. Jie unisonu užtraukė dainą, o aš šypsojaus. Ten buvo visi, išskyrus Harry. Šiek tiek nuliūdau, tačiau tą greit vėl pakeitė džiaugsmas.

- Labai tavęs pasiilgom, - tarė Niall, o visi jam pritarė. Gražūs žodžiai nuo kiekvieno mane pakėlė į debesis ir aš jaučiausi mylima.

Po pokalbio patikrinau savo žinutes, tačiau ten tuščia. Nejaugi jis pamiršo? Artėjo vakaras, pažvelgiau į suknelę. Pirštais perbraukiau per šilkinį jos paviršių. Suskambo durų skambutis. Tėvai atidaryti atsisakė, todėl garbė atiteko man. Stipriau patraukiau durų rankeną ir ten stovėjo jis. Atsirėmęs į turėklą, sukiojantis žiedus ant plonų pirštų, o rankose laikantis didelę puokštę gėlių.

-Sveika, Chloe, - šyptelėjo jis,- nagi, ar nesidžiaugi mane pamačius?

- Harry! - puoliau jam į glėbį, - ką tu čia veiki! - tai buvo labiau šauksmas, nei klausimas.

- Kaip tai ką veikiu? Mano merginos 18 gimtadienis, tai daug ką reiškia, - įteikė man gėles ir apdovanojo bučiniu. Jo lūpos buvo švelnios ir tik dabar supratau, kaip man to švelnumo trūko.

Atėjo tėvai, bei Emily. Šie šypsojos, nes žinojo, kad Harry atvažiuos.

-Jaučiuos labai apgauta, visi jūs čia kažką slepiat nuo manęs - išreiškiau sumišimą, o šie nusijuokė.

-Eik ruoštis, Chloe, turėsit daug reikalų,-ištarė mama, su klastinga šypsena veide.

Greit nutipenau į kambarį, kuriame greit įlindau į Emily dovanotą suknelę. Tuo metu, kai bandžiau ją užsisegti, įėjo Harry. Stebėjau jo atspindį veidrodyje, jis lėtai prisiartino ir užsegė man suknelę, kas kažkiek bučiuodamas mano kaklą.

- Kaip aš tavęs pasiilgau,-sumurkė man į kaklo linkį, išpūsdamas karštą orą, kas privertė šiurpuliukus nubėgti mano kūnu.

Šypsojausi, nes buvau laiminga. Po tiek laiko vėl jausti jį šalia, jausti taip gerai pažįstamą kūno šilumą ir skęsti žaliose jo akyse. Tai buvo ne tik netikėta gimtadienio staigmena, o geriausia dovana. Harry yra mano geriausia gyvenimo dovana.