,,Palikimas"

III Skyrius

Automobilis skrieja nežmonišku greičiu, mano širdis plaka dar greičiau . Akimirka atsisuku į žmogų sėdintį vairuotojo sėdynėje. Juoda odinė striukė , anglies juodumo plaukai , išsiryškinusi žandikaulio forma.
Vaikinas - vis dar turi baro galinių durų raktą?
Aš- ką ? - galiausiai suvokiu , kad reikia laikytis vaidmens,- taip!
Vaikinas- kaip sugebėjai prasmukti niekam neatpažįstant tavęs ?
Aš - juk žinai mane...
Vaikinas - negaliu patikėti , kad tikrai mane pašovei. Juk aš tik atjungiau tave į betoninę sieną.
Aš - ką ! Taprasme aš , aš norėjau atsilyginti...
Vaikinas - atsilyginti?
Aš - geriau pasakyk kur mes važiuojam! - bandau nukreipti temą nuo savęs .
Vaikinas - kaip tai kur ? Kaip visada.
Visas mūsų dialogas trunka gal dvi minutes , nedaugiau. Vaikinas nuleidžia vieną ranką nuo vairo ir paima kažką nuo kilimėlio. Staiga ištraukia šaunamąjį ginklą ir atsuka į mane.
Aš - o Dieve mano !!!!
Vaikinas pasimeta , dideliu greičiu nuvažiuojame nuo pagrindinio kelio į smėlėtą miško keliuką . Vos įvažiavus į mišką vaikinas staigiai sustabdo , aš trinkteliu su galva į mašinos panelę ir atgal į sėdynės atlošą . Jis išlipa iš automobilio ir man nespėjus susigaudyti ištraukia mane iš mašinos . Priremia prie mašinos durelių.
Vaikinas - turi tris sekundes prisipažinti kas po velnių ištiesų esi arba aš už savo tolimesnius veiksmus neatsakau! Vienas...
Aš - gerai , gerai palauk! Kaip aš galiu žinoti ar guliu tavimi pasitikėti?
Vaikinas - negali! Du..
Aš - atsakyk tik į vieną klausimą teisingai ir viską tau pasakysiu!
Vaikinas - po vieno klausimo tu jau būsi negyva !
Aš - koks Laros tikrasis vardas?
Vaikinas - ką ?
Aš - jei ji tavimi pasitikėjo tu turi žinoti jos vardą , tuomet ir aš tavimi pasitikėsiu ..
Vaikinas - Katerina...
Aš - aš esu Vanesa , Katerinos sesuo .
Vaikinas - Katerina neturėjo sesers ..
Aš - aš devyniolika metų galvojau taip pat.
Vaikinas - ir išvis kur ji pati?
Aš - tu nežinai ?
Vaikinas - nežinau ko?
Aš - jos nebėra...
Vaikinas - kaip suprasti nebėra???!
Aš - man labai gaila..
Matau kaip vaikinas nebežino kur dėtis, ką daryti . Samišis jo viduje liete liejasi per kiekvieną jo kūno centimetrą.
***
Nuošali vieta prie skardžio , viduryje miško. Iš čia matosi visas miestelis.
Aš - štai tokia mano istorija .. dvi netektys per vieną mėnesį. Dieve, aš kaip maža mergaitė jau tikėjausi vėl turėti kažką šale..
Vilius - juk turi būti dar kažkas
Aš - yra teta , bet ji turi savo šeimą.
Vilius - tėtis ?
Aš - mano tėtis mirė , kai man buvo ketveri.
-Kokia ji buvo?
Vilius - išskirtinė, bebaimė. Su ja jauteisi gyvas kaip niekada.
Aš - ar judu buvot artimi?
Vilius - mudu kartu užaugom.
Aš - ją įsivaikino tavo šeima ?
Vilius - ne, mes šeimos neturėjome . Nei vienas iš mūsų .
Aš - iš jūsų ?
Vilius - mes buvome septyni. Aš , Domas, Izabelė , Džekas , Sirena ir Katerina. Mus užaugino Saimonas . Augino kaip bebaimius , nuožmios kovotojus.
Aš - o kur jūsų šeimos ?
Vilius - mes buvome atskirtieji, tie, kuriuos išmetė. Kurių niekas nenorėjo . Saimonas mus surado ir pavertė tokiais , kokie dabar esame.
Aš - nuo pat gimimo?
Vilius - mus taip . Kasdienės , nepertraukiamos treniruotės , kovos menai ir t.t. Tačiau Katerina prie mūsų prisijungė jau būdama septinerių.
Aš - su kuo ji tuomet augo?
Vilius - nežinau ..
Aš - galbūt galėčiau su juo pasikalbėti, su Saimonu?
Vilius - ne, tai beveik neįmanoma . Jis niekuomet neužsibūna vienoje vietoje. Jis gali būti bet kur.
Aš - argi jūs nebendraujat?
Vilius - pastarąjį karta mačiau jį prieš metus . Jis perdavė mums žinutę su adresu . Kai atvykome jis mums pasakė , kad atvykome į laidotuves.
Aš - kieno?
Vilius - Izabelės ir Domo. Jiedu mirė misijos metu. Izabelė nukrito nuo traukinio vagono. O Domas nušoko iš paskos.
Aš - jiedu buvo para?
Vilius - Taip ,buvo. Saimonas visada kartojo mums , kad meilė yra didžiausias pavojus ir didžiausia kliūtis. Atrodo jis buvo teisus.
Aš- ar Katerina taip pat ten buvo?
Vilius - taip. Ten ji paskutinį kartą matė Saimoną. Jiedu baisiai suginčyjo..
Aš - dėl ko?
Vilius - tiksliai nežinau. Bet girdėjau , kaip Katerina sakė jog jis turėjo jai leisti vykti į tą misiją , kaip ir turėjo būti pagal planą . Tądien pirmą kartą mačiau jos akis visas šlapias... Ji paleistu į mane kulką jei sužinotų , kad sakau tau tai. ,- Vaikinas sukanda dantis , pasižiūri į dangų , giliai įkvepia ,- na viskas , tau metas!
Aš - ką, ne , ne , ne . Aš dar turiu daugybe klausimų, Viliau!!! Prašau ! Aš labai noriu pažinti jos pasaulį. Atrodo , jog tai tik man ir beliko . Prašau padėk man tai padaryti .
Vilius - žinai ką , nori suprasti ? !!!Gerai . Nori justi tai , ką ji juto? ,- apsižvalgo ir pirštu parodo į dešinę pusę,- Užsikabink rankomis ant šito metalinio luito ir kabok tol , kol pasijusi bejėgė! Nagi! Nagi! Kitaip aš tau to ne paaiškinsiu!
Nieko nelaukdama nusiimu švarką ir pasikabinu rankomis virš skardžio. Mane užplūsta didelis adrenalino kiekis. Kūną persmelkia baimė, jėgos jausmas ir dar daugybė pojūčių , kurių niekuomet neesu jautusi. Staiga mano rankos ima slysti , imu nebekontroliuoti situacijos.
Aš - Viliau, viskas, nebegaliu! Pakelk mane ... Viliau!
Vaikinas žiūri į mane ir nereaguoja , jo akys pasidaro lyg stiklinės . Dar sekundė ir būčiau nebegyva. Nepajuntu , kaip atsiduriu ant tvirto žemės paviršiaus. Matau nuo manęs nueinantį vaikiną. Imu sparčiu žingsniu eiti link jo.
Aš - ei! Kokio velnio šitiek laukiai? Aš galėjau žūti ! Viliau!
Vilius - tau jau laikas keliauti namo! Jos nebėra! Pamiršk ! Nebesikapstyk po jos praeitį!
***
Vilius mane atvežė iki mano automobilio. Visą kelia nepratarėme nė žodžio . Pasiėmiau švarkelį ir ėmiau eiti link mašinos. Staiga sustojau ir atsigręžiau į jį.
Aš - aš supratau kodėl tiek delsiai prieš gelbėdamas mane. Tu rinkaisi... Rinkaisi ar leisti man nukristi ir viską užbaigti ,ar visą gyvenimą matyti jos veidą , bet žinoti jog tai ne ji...
Vilius žiūrėjo į mane , tačiau jo akys buvo tuščios . Priėjau prie savo automobilio. Patraukiau rankenėlę ir įlipau į mašiną. Kelyje turėjau daug laiko apmąstymams. Važiuodama čia tikėjau atsakymų , tačiau vietoje jų gavau dar daugiau klausimų , nei turėjau lyg šiol. Žinau tik vieną, aš nepaliksiu Katerinos praeityje. Nebepajėgsiu .