Kai nusileidome stadijone kur mūsų jau laukia Klausas su daugybe karių.
-Alison atvikai!-su klastinga šypsena pasakė ji.
-Kaip matai.-atsakiau
-Atvykai atiduoti man mano galių.-pasakė jis.
-Niekada!-sušukau.-jos nėra tavo.
-Na ką. PUOLAM!-sušuko jis ir į mus pradėjo bėti daugybe karių.
Mes kovėmes. Man buvo skaudu išduoti savo karius. Bet jie galėjo kovoti o pasirinko visiškai kita puse. Jie nebuvo vien drakonai. Jie buvo visi skirtingų rušių. Jau beveik buvau priartėjusi prie Klauso kai staiga pajutau skausma pilve. Susigriebiau aš ašmenis kurie buvo perskruode mane kiaurai.
Klauso veide pamačiau džiaugsminga šypsena. Lėtai atsisukau ir pamačiau jo mane perdurė jis.
-De..Derekai?-paklausiau liudnu balsu.
-Džiaugiuosi dėl taves sunau.-pasakė Klausas.
Burnoja pajutau vario skonį. Ir tuomet parkritau. Pajutau kaip mane sugauna tvirtos rankos.
-Atleisk.-tyliai sušnabždėjo man Derekas.
Tuomet paguldė ant šaltos žolės ir nuėjo prie Klauso.
-Atveskit!-sušuko Klausas.
Du sargybiniai atvede kaškokiai moterį. Mačiau kaio Derekas su ašoromis parklupo prie jos kelių ir pradėjo verkti. Jis kašką jai pasakė tačiau aš nieko nebegirdėjau. Norėjau ramybės. Mano akys užsimerkė. Aplink mane susiformavo ugnies žiedas.
Iš girdau kaip kaškas garsiai suklykia mano vardą. Bet aš jau grimzdau į tamsa.
Nejaugi tai jau pabaiga. Negalėjau patikėti kad čia baiksis mano gyvenimas. Negaliu mirti dabar negaliu neapsaugoti sau artimų žmonių.
Paskutinia minute nieko nebejaučiau nei skausmo nei džiaugsmo visiškai nieko. Ir tuomet tamsa...
-------------------------------------------------------------
Labai atsiprašau kad ilgai nekeliau ir už klaidas. Tikiuosi jums dar nepabodo.
Ir laukiu jūsų nuomonių. Bei like.
Ačių kad skaitot.
YOU ARE READING
Drakonė (Baigta)
FantasyMes gyvename nevisai tokiam pasaulyje kokiame gyvena įprasti žmonės bet mūsų gyvenimas buvo labai panašus į jų. Mes gyvenome atsiskyre nuo žmonių. Visos atgamtinės būtybės turi savo istorija štai manoji.....
