Love Is Bullshit (LTU)

18 dalis.

- Atsiprašau. - tariau ir uždariau duris. Ten Harry sėdėjo ne vienas, su mergina. Aplink buvo pilna popierių ir juostelių.

- Madison, palauk. - riktelėjo Harry ir pagavo mano ranką, kai jau buvau prie laiptų.

- Man jau laikas, Harry. - šyptelėjau ir bandžiau ištraukti savo ranką iš jo delno.

- Tu ką tik atėjai... - suraukė antakius.

- Bet man jau reikia eiti...

- Kas nutiko? - suspaudė mano riešą.

- Nieko. - pagaliau ištraukiau ranką.

- Na gi, pasakyk kas yra. Žinau, kad nemėgsti parodyti savo jausmų, kaip ir tada, kai susipažinom. - prisitraukė mano veidą delnais ir surėmė mūsų kaktas. - Žinau, kad pagalvojai, kitaip nei yra. Pasakyk, kaip.

Vis dar tylėjau ir tikėjaus, kad jis pasiduos ir mane paleis, bet jis tik pasilenkė ir pažiūrėjo man į akis.

- Louis sakė čia neiti, o aš atėjau ir pamačiau tave ne vieną, su mergina. Ką daugiau galiu pagalvoti... - atsidusau.

- Eime, supažindinsiu su Cara. - pakštelėjęs į nosytę ėmė temti link kambario.

- Harry ne... labas. - nusišypsojau atsidūrus kambaryje.

- Sveika! Tu tikriausiai Madison? Harry apie tave neužsičiaupdamas kalbėjo visą dieną. - nusijuokė mergina ir atsistojo nuo lovos. - Cara.

- Madison. - paspaudžiau jos ištiestą ranką.

- Malonu. - nusišypsojo.

- Cara nesenai grįžo iš Niujorko. Bus čia dvi savaites, o tada vėl atgal į darbą. - apkabino mane per pačius Harry.

***

- Tavęs tikrai nereikia pavešti? - šyptelėjo Harry aprengdamas mane striuke.

- Dar šviesu, pareisiu. - šyptelėjau ir užsisegiau ją.

- Ačiū, kad neužpykai. Kitos jau būtų užpavydėję ir užpykę. - nervingai sukikeno ir pasikasė pakaušį.

- O kas sakė, kad nepykstu? - kilstelėjau antakį.

- Pyksti?

- Pf ne. - pavarčiau akis. - Juk tarp jūsų nieko nėra ir nebus, taip?

- Jau baigės tie laikai. - šyptelėjo.

- Kokie laikai? Jūs draugavot? - suraukiau antakius.

- Aha. Vidurinėje. - šyptelėjo pusę lūpų. Jei Cara jam patiko kartą, patiks ir kitą.

- Ow... - nutęsiau. - Viso. - šyptelėjau ir išėjau, Harry nespėjus pasakyti nė žodžio.

Grįžau namo, kur viskas nuobodu. Labai. Dani su Liam savo kambaryje, tėvai savo, o aš viena apsikabinus spragėsių dubenį žiūriu filmus per tv. Reikėtu gal namų darbus paruošti? Papurčiau galvą ir toliau žiūrėjau. Bet staiga... kažkas pabeldeno į duris.

- Kas per...? - suburbėjau panosėje ir pažiūrėjau į laikrodį. Po dešimtos... Tuksenimas pasikartojo. Nuėjau prie durų ir net nepažiūrėjus į akutę atidariau duris.

- Ką tu čia darai???- suraukiau antakius nužiūrėjus vaikiną su didele gėlių puokšte.
************************************
Ar man tik atrodo, ar kuo toliau tuo trumpesnės dalys?
Noriu nuomonių. Ar nenusivažiavau su šia istorija? Ar ją tsti?
Kita dalis arba antradienį arba trečiadienį. Dar nežinau.
Ačiū, kas skaitot! :)))