Šia recenzija esu dalinusi jau ne kartą, tačiau pirmą kartą ši nutupia mano anketoje. Smagu, kaip pagaliau ima priklausyti tik tau.
Autorė: Holly Bourne
Ar esi kada nors svajojusi būti populiariausia mergina mokykloje? Tokia, į kurią kryptų visų akys ir susilauktum daug dėmesio? Nesvarbu ar dėl pavydo, ar paprasčiausio noro tapti tavimi. Mąstei, koks jausmas yra vaikščioti tokios merginos aukštakulniais? Visi tavimi domėtųsi bei trokštų pažinti? Ar kad pats gražiausias mokyklos vaikinas negalėtų atitraukti nuo tavęs žvilgsnio ir visais įmanomais būdais siektų tavo susidomėjimo? Arba priešingai- norėjai visiems atkeršyti ir pastatyti mulkius į vietą? Tuomet ši knyga turi šį bei tą pasiūlyti.
"Aš nuobodi. Aš esu niekas. Negyvenu tikro gyvenimo. Nesidžiaugiu gyvenimu. Bet netrukus viskas pasikeis."
Knygos veikėja, Bri-auganti pasiturinčioje šeimoje (knygoje nemažai dėmesio skiriama finansinei padėčiai) yra nepopuliari, atsiskyrusi mergina, turinti vos vieną draugą, vardu Holdas. Holdas, nors ir didžiulis snobas bei "tikras" vyno ir filmų ekspertas, neretai primena visažinį hipokritą. Mergina sieka išleisti savo knygą, daug kartų savo kūrybą siunčia į visas Londono leidyklas, tačiau vis sulaukia neigiamo atsako. Niekas nenori leisti jos kūrybos. Po dar vieno nelaimingo jos kūrinio atmetimo, paauglė pasikonsultuoja su savo literatūros mokytoju, kurį tarp kitko Bri yra įsimylėjusi iki širdies gelmių. Deja, išgirsta visai, ko nesitikėjo. Mokytojas, pareiškęs, kad merginos kūriniai nėra tokie įdomūs ar atimantys žadą, pasiūlo jai griebtis įdomesnio gyvenimo, atrasti naujos veiklos bei draugų. Išgirsti žodžiai sutrypia Bri ego ir jau penktadienio vakarą, stipriai padauginusi alkoholio, ši sukurpia planą, kaip taps ne tik įdomi, tačiau ir populiari. Jos planas ne juokais išdegs.
Tik ar viskam yra kaina? Ar verta dėl buvimo, kuo nors kitu, tiek daug paaukoti? Būti su žmonėmis, kurių tų nekenti ir nesupranti?
Kūrinio pradžioje Bri yra nepaprasta, intelektuali bei intravertiška asmenybė. Dėl nepaprastumo galima ginčytis. Nesvarbu, kaip dažnai ar daug rašytų, kūriniai išlieka paviršutiniški, mažai ką apčiuopiantys. Jos mintims nėra peno. Na arba tai buvo iki jos didžiojo plano.
Pasinaudojusi savo tėvų pajamomis( tiksliau sakant tėčio, motina nėra įsidarbinusi), protu bei mokėjimu nuspėti kelis žingsnius į priekį- nesunkiai įsilieja į populiariausių merginų būrį. Knygos siužete, buvo apstu merginos sarkazmo, kuris neretai glostė savivertę ir privertė šypsotis. Kartais atrodydavo, jog ji ims ir peržengs plonytę ribą, pasakys ką nedovanotino ir viskas, dėl ko ji taip stengėsi, sugrius it šiaudinis paršelio namelis.
"-Na verčiau būsiu moksliukė pinda negu Griovių kalė.
-Gerai. Dėl kalės aišku. Bet kodėl griovių?
-Visa mokykla norėtų, kad ten rastų tavo lavoną."
Kalbant apie populiariausių merginų „šutvę", joje labiausia akcentuojama Džesmina-tikra bičių motinėlė. Gražiausia, įtakingiausia, apsukriausia ir visų mylima.
Atrodo, jog ši mergina jau kažkur girdėta, matyta. Turbūt savo artimoje aplinkoje, ne kartą esame sutikę tokią merginą. Ji nėra gili ar per daug protinga, nusigers netinkamu metu, o jos poelgiai-dažniausiai būna koktūs ir netaktiški, bet nesvarbu, ką ji iškrėstų, visada išliks įdomi ir trokštama. Taip, būtent tokiems žmonėms linkime ateityje sustorėti ir tapti nuobodžiomis namų šeimininkėmis, neretai tampančiomis alkoholikėmis.Tik nereikia apsigauti, knygos autorė ją pateikia labai subtiliai. Iš pirmo žvilgsnio, Džesmina atrodo tuščiagalvė, paviršutiniška bjaurybė, iš laimės krykštaujanti dėl naujo lūpdažio, bet giliai viduje-slepia kur kas daugiau, nei galima pagalvoti. Pradedi jausti gailestį ir empatiją jos atžvilgiu. Keista ir netgi ironiška, jog knygos eigoje, imi savotiškai Džesminą gerbti ir suprasti, kol galop susigyveni su jos charakteriu. Būtent Bri sugebės atskleisti jos gerąsias savybes.
Hjugas, Hjugas... Minėtasis mokyklos gražuolis. Yra paskutinis šiknių šiknius. Bėda ta, kad šis subingalvis labai patiko Bri. Iš esmės jis simbolizavo viską, ko ji nekentė:
a) vaikinus,
b) šitą mokyklą,
c) gyvenimą apskritai.
Bri netgi susidarė sąrašą priežasčių, kodėl kvaila įsimylėti Hjugą:
1. Negirdėjau jo moterį vadinant kaip nors kitaip nei merga, boba, prielipa, višta, patele, kekše ir dar vienu "p" raide prasidedančiu žodžiu, kurio ranka nekyla rašyti. Niekaip.
2. Jis nė neslepia esąs rasistas ir homofobas, nekenčia moterų ir apskirtai yra snobas.
3. Visi kalba, kad jis buvo pasigavęs mažiausiai vieną lytiškai plintančią ligą.
..................................................
Knygą perskaičiau daugiau nei prieš ketverius metus, tačiau ji vis dar užima svarbią vietą širdyje. Kodėl? Net iki dabar negaliu tiksliai pasakyti, kuo ji man tokia išskirtina. Bet vyliuosi, jog kiekvienas ją perskaitęs-atras sau reikiamą išskirtinumą. Autorė paliečia ne vieną aktualią problemą- patyčias, savęs žalojimą, virtualų šmeižtą, priekabiavimą. Jei pradžia atrodė saldi ir cukruota, tai pabaiga privertė nuomonę pakeisti visu 180 laipsnių kampu. Versdama puslapius, niekaip negalėjau iš galvos išmesti dviejų filmų: "Naujokė" ir "Virtualūs priekabiautojai". Lyg iš šių dviejų filmų buvo paimta viskas, kas geriausia ir svarbiausia. Dar iki dabar sukyla noras lankyti Bri mokyklą, koja kojon žengti skandalingais koridoriais, dalyvauti nutrūktgalviškuose vakarėliuose ir svarbiausia-džiaugtis turima jaunyste. It ji būtų viskas, kas man liko.
" Bijau, kad ne, brangioji. Paauglystės nuoskaudos persekioja visą gyvenimą. Bet gal tai į gera, nes gyvenime svarbu juoktis iš savęs..."REKOMENDUOJU
YOU ARE READING
Kavinukas
RandomJau seniai norėjau albumo, į kurį galėčiau talpinti knygų apžvalgas, rekomendacijas bei patarimus pradedantiems rašyti. Kodėl? Nes nesugebu laikyti liežuvio už dantų. P.S Kavinukas skirtas atlyginti vertinimų albumo iškrėstoms niekšybėms ir piktada...