Kavinukas

Vakarėlio mergina

Aš, kaip ir Mano katinas, dieviname knygas skirtingiems tikslams. 

Autorė: Brigitte Blobel

Tai, kas šį rudenį nutiko Monai, tiesą pasakius, išvis nutikti neturėjo. Jokių narkotikų, jokių blogų įpročių ir svarbiausia-jokio pavojingo vaikino. Blogiausia, jog netinkami žmonės pasirodo kaip tik sunkiu momentu, sukeliantys nuo jų priklausomybę. Juk veikėjai vos penkiolika, kas baisaus gali nutikti, palikus ją vieną namuose?

O gali... Ir nutiks.

Pirmasis knygos skyrius yra kaip didelė, apibendrinimui skirta ištrauka. Kokia ji buvo prieš tą lemtingą susitikimą, ką veikė ir kaip klostės jos paprastas, netgi nelabai įdomus gyvenimas.  Neišvengta daug minčių ir apie jos garsią aktorę motiną bei jos nuolatinį nebuvimą namuose. Mona juk niekada nesuko savo dailios galvos, jog sulaukusi septyniolikos ar aštuoniolikos vis dar bus skaisti, ar kad nė karto nebandžiusi marichuanos. Nedalyvavo vakarėliuose, o šėlimai, apvainikuoti glamonėmis ar seksu ją veikiau šiurpino. Ji buvo paprasčiausiai tam nesubrendusi. 

Jeigu pirmi šio skyriaus puslapiai persiskaitė gana nesunkiai, tai vėliau, visas ilgas merginos gyvenimas prieš, mane migdė ir blaškė dėmesį. Užtat, kad ir kas skaito, ar ketina skaityti šį kūrinį-siūlau nemesti knygos šalin bei įveiktį pirmąjį skyrių. Antrasis bus paruošęs  jums veiksmo ir klausimų.

Eilinę rudenio dieną, beeinant iš plaukimo pamokos, mergina pastebėjo keistą, jai dar nematytą tipą, atsirėmusį į gėlės vazono kraštą. Dailus, juodomis lyg anglimis akimis vaikinas pastojo jai kelią! Jaunuolis, prisistatęs vardu Mirkas, pasirodo ne iš kelmo spirtas. Iš niekur nieko ima lydėti mergina link namų, persimetęs jos kuprine, nestokoja ryžto ir žavesio, netgi cituoja Čerčilį ir jo mintis, kad sportas žudo. Ką toks protingas, apsiskaitęs ir dailiai apsirengęs vaikinas kaip jis, galėjo pastebėti Monoje?  

"O pats prilipdė cigaretę prie apatinės lūpos ir jam kalbant ji laikėsi taip, tarsi išties būtų priklijuota."

Kuo labiau mergina imą jį pažinti, tuo labiau supranta, koks paslaptingas, kitokio mąstymo nei jai įprasta, Mirkas yra. Pačią pirmą pažinties dieną drąsiai papasakoja, jog pradėjo rūkyti vos devynerių ir gvelbti cigaretes iš brolio, kalbant it iš niekur nutaiso įtūžusią mimiką dėl tigrų mažėjimo, o gale prieš pat išsiskiriant namo, šis ima ir neįspėjęs ją pabučiuoja į lūpas. 

Kaip pati Mona sakė, likimas davė jai dar vieną galimybę sustoti ir pasitraukti- atsiuntė padorų vaikiną, tik ji šia galimybe nepasinaudojo. Net jei jie ėmė ginčytis dėl kvailiausių dalykų, o Mirkas imdavo nejuokais pavydėti bei storžieviškai elgtis, kaip tą kartą viešąjam transporte, giriantis seniui, kad jo mergina karšta, visvien- ji jam atleisdavo. Bijojo, kad jis išeis ir niekada nesugrįš.

Nes Mirkas traukė taip, kaip sodrus vynas traukia Somelję. Monai nebereikia jaustis vienišai ir nereikalingai, nuolat rūpintis savimi ir bijoti likti atstumtai.

Knyga it padalinta į dvi dalis: Iki pirmojo Monos karto išbandant narkotikus, ir po jo. Perspėju, smagioji knygos dalis-iki jų. Po to, viskas ima garmėti velniop.

"Tu juokauji? Visi vartoja. Turiu galvoje, kad vakarėlis be tabletės-nieko verta. Prislėgti, susivaržę tipai, kiekvienas verda savo sultyse, tiesiog... "

Ne, tai nebus viena tų istorijų apie nepakeliamą kovą su narkotikais ir kas nutinka juos vartojant. Tai istorija, apie baimę, šantažą ir buvimą bejėge, negalint pasipriešinti savo skriaudikui.

Visos knygos metu, norėjau globoti Moną, įkrėsti jai proto, liepti mesti Mirką velniop ir su juo užraukti reikalus. Buvo ne viena situacija, kuomet mergina erzino savo pasyvumu likimui ir viskam, kas ją užgriuvo. Dar blogiau, kone kaskart ši nusileisdvo vaikinui. Kai šis ėmė gerti brangius gėrimus iš jos motinos baro, atitempė į namus visiškai nuo narkotikų priklausomą, gatvėj gyvenančią paauglę ar ėmė ją šantažuoti.

"Tai nesuvokiama, mąstė Mona, stebėdama šią visiškai svetimą merginą, gulinčią ant jos kilimėlio, nesuvokiama, kad visa tai vyksta su manimi."

Neprireiks daug laiko suvokti, kad visos duotos Mirko tabletės, iš tiesų, nėra jau tokios nekaltos, kaip galvojo anksčiau. Būtent per jas, veikėja paklius į didelius pavojus ir nelegalias veiklas.  Kaip stipriai dėl to, vaikinas pasinaudos Monos gyvenimu. Niekas nebebus taip, kaip anksčiau. 

                    .............................................................................................

Antrą kalėdų dieną, knygą perskaičiau vienu prisėdimu, važiuojant autobusu. Negaliu išvardinti, kiek daug emocijų Monos Prois istorija sukėlė. Nuo džiaugsmo iki šoko, baimės ir pykčio. Pamokanti knyga, koks gyvenimas yra pilnas spąstų, visai kaip Mirko ištiesta ir kliudanti praeiti  koja.

REKOMENDUOJU