LT "My Life Has Changed"

5Dalis

Karolina: Jie jau grįžo.
Aš: Kas tie jie?
Ryan: Aurimas ir Fausta.
Vaikinas ir mergina atėjo į svetaine kur mes ir sėdėjome.
Aurimas: Jis jau čia.
Ryan: Emai jau pasakėme ką ji turės daryti.
Aurimas: Kodėl nepalaukėt mūsų?
Ryan: Mes papasakojome tik dalį.
Aurimas: Gerai. Ema, atsakysi man į kelis klausimus?
Aš: Mh, taip.
Aurimas: Pažįsti Bieberį?
Aš: Ne.
Aurimas: Esi jį sutikusi?
Aš: Jis juk įžymybė.
Aurimas: Buvai ji sutikusi?
Aš: Lyg ir esu mačiusi jį...
Aurimas: Lyg ir? Tai taip, ar ne?
Aš: Taip...
Aurimas: Šnekėjai su juo?
Aš: Ne...
Aurimas: Jis ką nors tau sakė?
Aš: Ne.
Aurimas: Laikei pistoletą rankose?
Aš: Ne.
Aurimas: Moki apsiginti?
Aš: Nuo ko?
Aurimas: Žmogaus, žinoma.
Aš: Tikriausiai.
Aurimas: Taip ar ne?
Aš: Nežinau.
Aurimas: Klausiu taip ar ne?
Aš: Manęs dar niekas nėra bandes užpulti, bet manau moku apsiginti.
Aurimas: Turėsit ją išmokyt.
Aš: Moku aš apsiginti, ko dar nori?
Aurimas: Privalai man atsakinėti tik taip, arba ne.
Aš: Privalau? Nejau manai kad leisiu tau man nurodinėti?
Aurimas: Greitai bėgi?
Aš: Pakankamai greitai, kad aplenkčiau tave.
Aurimas: Vadinasi, nepakankamai greitai.
Aš: Nepakankamai? Lengvai tave aplenkčiau.
Aurimas: Ne. Atsakinėk į mano klausimus.
Aš: Man neįdomu. Einu iš čia,- atsistojau ir ėjau link išėjimo kai staiga Khalil ir Ianas mane pagriebė ir neleido išeiti.
Fausta: Jei elgsiesi kaip su šiukšlė su tavimi taip pat elgsis.
Aš: Nereikia tik gerai?
Fausta: Paklausyk ką sakau. Tu negali pasitraukti iš čia. Turi normaliai bendrauti su visais.
Khalil: Geriau klausyk Aurimo, jei ne, pasigailėsi.
Aš: Neklausysiu aš jokių to suskio nurodymų.
Aurimas: žinai, tas suskis turi pistoletą,- jis stovėjo vos kelis centimetrus už mano nugaros.
Aš: Grasini?
Aurimas: įspėju.
Ryan: Ema, tai ne žaidimas.
Aš: Tai ko mane čia įtraukei? Aš ir be jūsų pagalbos atkeršyčiau jam.
Puiku, Ema, dar išsiduok.
Aurimas: Todėl, kad kerštas nuo kelių žmonių yra skaudesnis.
Aš: Aš nebenoriu.
Aurimas: Nebeturi pasirinkimo.
Aš: Ką?
Aurimas: Nebegali išeiti.
Aš: Tai ką, aš jau įkalinta čia?
Aurimas: Ne, bet tu jau mūsų gaujoje.
Aš: Ką?
Aurimas: Nėra tokių žmonių kurie nėra mūsų grupuotėje, bet žino ką mes ruošiamės daryt ar dėl ko.
Aš: Tai... Nuo kada man reikės apsimetinėti?
Aurimas: Tu turėsi profesionaliai vaidinti.
Aš: Nežadu su juo artimai bendrauti.
Aurimas: Dabar dar ne, veliau.
Aš: Aš jo nei matyti nenoriu, taip, kad turėtum džiaugtis, jog aš tau išvis padedu, man visiškai pochui ant šio tavo plano.
Aurimas: Nemanai, kad nederamai šneki su manimi?
Aš: Ne.
Aurimas: Tu tuo įsitikinus?
Aš: Taip.
Aurimas: Turi galimybe pasitaisyti.
Aš: Pasitaisyti?
Aurimas: Negali niekam pasakoti apie mus.
Aš: O jei jau pasakiau?
Aurimas: Tavo laimei, aš žinau, kad tu niekam nesakei.
Aš: Mano laimei? Ką tu man padarytum?
Aurimas: Geriau jau nežinok.
Aš: Tai kvaila. Aš nenoriu nieko daryti, bet tu mane verti, aš neturiu kito pasirinkimo.
Aurimas: Nemanyk, kad aš esu kas nors panašaus į Bieberį. Aš nesu toks blogas, bet tu mane tiesiog siutini savo tuščiom kalbom. Nejau taip sunku suprasti? Tu esi mūsų gaujoje prieš Bieberį, Tu niekam nesakai nieko kas susiję su mumis ar gauja, tu susibendrauji su juo, tampi jo mergina, draugaujat artimai, bet ne per daug, tave mokom apsiginti ir pasipriešinti, kiekvieną dieną vis tobulinsime keršto planą, jis negali matyti tavęs su mumis ar kokių vaikinu, mums neįdomus tavo asmeninis gyvenimas, bet jam jis bus įdomus, turi būt susigalvojusi informaciją apie save, kas tavo tėvai, kur gimusi, kur gyvenai ankščiau ir panašiai, turi išsiaiškinti visas jo paslaptis, kad veliau jas galėtume panaudoti prieš jį, turėsi smarkiai dirbti, kerštausim lėtai ir tyliai, keršto bomba tiksės, kol galiausiai ji sprogs. Aišku?
Aš: Manau, kad taip.
Fausta: Štai tavo telefonas,- padavė man telefoną.
Aš: Mano telefonas?
Fausta: Tai tavo telefonas kuriuo galėsi susisiekti su mumis.
Aurimas: Niekam daugiau jo nenaudok. Juo siusi mums nuotraukas, informaciją pokalbių įrašus. Žodžiu viską susijus su juo.
Fausta: Tave paimsim dažniausiai po darbo. Kartais vakarais, o grįši vėlai. Treniruotės vyks dažnai, nes tau reikia dar labai daug ko išmokti, o Bieberis jau čia. Laiko nebėra. Turim pradėti jau dabar.
Aurimas: Pradėsim nuo melavimo įgūdžių. Gerai?
Aš: Taip.
Aurimas: Kuo tu vardu?
Aš: Ema.
Aurimas: Tavo pavardė?
Aš: Flores.
Aurimas: Tavo plaukų spalva?
Aš: Blondiniška.
Aurimas: Akių spalva?
Aš: Tai kvaili klausimai.
Aurimas: Atsakyk.
Aš: Mėlyna.
Aurimas: Kokiu tikslu atvykai į Airiją?
Aš: Ieškotis darbo.
Aurimas: Kur prieš čia atvykdama gyvenai?
Aš: Londone.
Aurimas: Kas tavo šeima?
Aš: Šeimos neturiu.
Aurimas: Kas tavo šeima?
Aš: Turiu Brolį.
Aurimas: Kas dar?
Aš: Tėvas ir pamotė.
Aurimas: Kur jie gyvena?
Aš: Londone.
Aurimas: Nuo kada su jais gyvenai?
Aš: Prieš kelis mėnesius atsikrausčiau pas juos.
Aurimas: Visada pažinojai savo tėvus?
Aš: Taip.
Aurimas: Su kuo gyvenai prieš tai, kai atsikraustei pas tėvą?
Aš: Su... Seneliais.
Aurimas: Visi palikit mus vienus.
Ryan: Visi?
Aurimas: Taip.
Fausta: Ir man?
Aurimas: Taip! Visi eikit, palikit mus.
Visi išėjo ir likome tik mudu.
Aurimas: Prastai meluoji.
Aš: Aš maniau, kad reikia atsakinėti tiesą.
Aurimas: Tu sakei ne tiesą.
Aš: Ką? Tiesą.
Aurimas: Tau labiau tinka būti brunete.
Aš: Ar tai kuo nors susiję?
Aurimas: Aš žinau kada žmonės meluoja.
Aš: Tačiau aš nemeluoju.
Aurimas: Kitiems gali meluoti, bet man ne. Jei aš nepatikėjau tuo ką man sakei, tai jis tikrai manys, kad tu meluoji.
Aš: Niekam nesakyk...
Aurimas: Su sąlyga, kad taip greitai daugiau niekada nepasiduosi.
Aš: Kaip tai supratai?
Aurimas: Tai lengva. Tavo atsakymuose galima išgirsti nerimą, judesiuose nerangumą. Net ir smulkmenos gali parodyti, kad meluoji.
Aš: Jie nesuprato?
Aurimas: Nemanau. Dėl to ir norėjau pradėti nuo melo. Tai svarbiausias dalykas.
Aš: Ar bus sunku? Išmokti gerai meluoti?
Aurimas: Priklausomai nuo to kaip stengsiesi. Bet turi meluoti gerai jau dabar, Bieberis tave susiras.
Aš: Susiras? Kada? Juk ne dabar? Ne rytoj?
Aurimas: Nepanikuok. Šiandien dar tikriausiai ne, tačiau rytoj... Pasiruošk. Jis sužinos kur tu dirbi ir ateis pas tave, bet.
Aš: Bet?
Aurimas: Stenkis nekristi jam į akis. Tu dar neparuošta. Negali susimauti. Jei susimausi... Gali žlugti viskas. Jis gali atpažinti tave, tikrąją tave, nebepabėgsi nuo jo jis tau nebeleis pabėgti, taip kaip ir nepaleido tavęs ankščiau, kai išsitraukė pistoletą ir grasino tau juo vien tik tam, kad tu pasiliktum su juo ir neturėtum jokio kito vaikino tik jį, bet jam visiškai nusispjauti ant to, kad jis turi ne vieną kekšyte, o tu tik eilinis žaisliukas. Niekas nerizikuoja išsitraukdamas ginklą prie merginos, bet jis taip išprotėjes dėl kekšiu, jog yra pasirįžes padaryti bet ką. O tu patikėjai juo ir nepaisant to, kad jis tave jau buvo įskaudines tu vėl grįžai pas jį, o dabar kai susiprotėjai nedaryk ir vėl tos pačios klaidos ir kai mūsų planas įpusės nesakyk, jog atleidi jam.
Nebesiusilaikiau. Pravirkau.