LT "My Life Has Changed"

9Dalis

Vis prisimenu Bieberio veidą. Jis buvo išsigandęs. Jis bijojo mirti, ar susižeisti.

Aš: Jis jau tada buvo išsigandęs, gal tiesiog nužudykim jį?- Ryan atsisuko į mane ir pažiūrėjo, kaip į beprotę.- Ar bent sužeiskim jį beveik iki mirties?

Ryan: Iš kur pas tas merginas tokios mintys...

Ianas: Ema, to neužtektu.

Aš: Neužtektu?

Ianas: Jis kentės tiek kiek prisikentėjome mes.

Ryan: Nužudysim jį veliau.

Aš: Puiku.

Ianas: Patylėk, Ryan. Mes nežudysim jo. Bent tikimės to nereikės daryti.

Aš: Jei reikės, kaip mes jį nužudysim? Perpjausim gerklę? Nušausim? Sušersim šunim?

Ryan: Na ir laki tavo vaizduotė.

Ianas: Negalvok apie tai.

Aš: Nekantrauju kada pradėsime.

Ryan: Stabdyk arklius, gražuolę.

Ianas: Šiandien užtruksim neilgai. Bent taip sakė Aurimas.

Aš:Ką šiandien turėsiu daryti?

Ryan: Nežinau. Tikriausiai tik kokia informacija gali sakyti.

Ianas: Pasiruošk, Ema, bus daug ko įsiminti.

Jis buvo teisus. Informacija vos gaudžiau. Jis sakė viską pakankamai greitu tempu. Dabar prisimenu tiek:

Esu Ema Flores, gimus ir augus Floridoje, Kalifornijoje. Į Londoną atsikrausčiau kai man buvo 12. Gyvenau su seneliais, tėvai mane paliko, kai man buvo 7. Šeimos nuotraukų beveik neturiu. Esu iš neturtingos šeimos.

Daugiau ir nelabai susigaudžiau. Prisimenu šiuos svarbiausius dalykus, bet turiu stengtis nesutikti Bieberio. Dar šios informacijos negaliu skleisti, nes ją dar redaguosim. Taip pat šiandien ir vėl lavinom mano melavimo įgūdžius. Pradėjau mokytis kūno kalbos. Iš ties nemaniau, jog kūnas gali pasakyti tiek daug, daugiau nei pats žmogus tau pasakytu. Žinoma, išmokau tik pagrindinių, bet kol kas užteks ir tiek.

---

Aš: Alex, aš namie.

Alex: Aš virtuvėje.

Aš: Vėl gamini?

Alex: Dabar ne.

Įėjau į virtuvę ir nusijuokiau.

Aš: Tu rimtai? Kulinarijos knyga?

Alex: Juk sakiau- noriu išmokti gaminti dėl tavęs,- jis priėjo prie manęs apkabino ties juosmeniu ir žiūrėjo man į akis.

Aš: Kas?

Alex: Pasiilgau tavo tikrųjų akių.

Aš: Man išsiimti lęšius?

Alex: Taip.

Aš: Gerai, štai,- pasakiau išsiėmusi ir padėjusi juos į dėžutę.

Alex: Pakelk akis.

Lėtai pakėliau savo akis. Buvau jau atpratusi dienos šviesoje būti be lęšių.

Alex: Štai jos. Rudos tavo akys. Prižadėk, kad būsi be jų dažniau.

Aš: Tu juk žinai, aš negaliu...

Alex: Bieberis... Visur tas suknistas Bieberis.

Aš: Tu juk nenori, kad jis rastu mane?

Alex: Žinoma ne.

Aš: Dabar man sunku.

Alex: Bet aš tau padėsiu. Ir tada vėl galėsiu žiūrėti į tavo rudas akis, rudus plaukus, nesivargint dėl jo...

Aš: Pavargau slėptis...

Alex: Nebesislėpk.

Aš: Negaliu!

Alex: Jis nieko tau nepadarys, aš tave apsaugosiu.

Aš: Jis man gal ir nieko nepadarys, bet dėl tavęs aš bijau.

Alex: Ema, man? Tikrai ne.

Aš: Tiesiog dar palaukim, gerai?

Alex: Tai dėl Ryan? Ar ne?

Aš: Ne, tikrai ne.

Alex: Ką jus rezgate? Ką norit daryt Bieberiui?

Aš: Kerštausim. Bet turėsiu tapti jo mergina...

Alex: Ne!

Aš: Tai bus tikras kerštas ir pamatysi, kad buvo verta.

Alex: Ema, aš nenoriu tavimi dalintis su juo!

Aš: Teks.

Patraukiau jo rankas ir nuėjau į savo kambarį, atsiguliau ant lovos, įsijungiau kompiuterį ir įjungiau skype. Susiradau Gustę ir paskambinau jai.

Gustė: Ema?

Aš: Sveika...

Gustė: Nemaniau, kad susisieksi šiandien su manimi.

Aš: Aš ir taip nemaniau.

Gustė: Tai kas yra?

Aš: Pasiilgau tavęs... Bet mes negalime susitikti...

Gustė: Viskas gerai?

Aš: Nevisai.

Gustė: Kas yra?

Aš: Susipykau su vaikinu. Dėl menkniekio.

Prasivėrė mano kambario durys įėjo Alex. Jis nieko nesakydamas prigulė šalia manęs ir prisitraukė mane bučiuotis. Nenorėjau dabar to. Jis akimis meldė to. Jis pabučiavo mane. Kai jis atsisuko į mano kompiuterį sustingo.

Aš: Viskas gerai?

Gustė: Nelabai.

Pasižiūrėjau į ją, ji taip pat sustingus.

Aš: Kas jums?

Gustė: Jis mano vaikinas.

Ir tada viskas sustojo. Mes, aš ir Gustė draugaujam su tuo pačiu vaikinu.

Alex: Buvęs vaikinas.