Taigi, aš esu Sofija ir man yra 17 metų. Gyvenu nuostabų gyvenimą - turiu pačią geriausią draugę bei mylintį vaikiną.
2020 metų balandžio 29 diena.Šiandien diena turėtų būti lengva, nes pamokos nėra labai sunkios bei diena nėra labai daug priplanuota. Ateinu į mokyklą ir pamatau Emiliją (savo geriausią draugę) pribėgu prie jos ir pasisveikinu, bet ji atrodo labai įsitempusi ir žiūri į kažką.
- Ema!- pasakau.
- Kas yra?- atsako ji, bet toliau neatplėšia akių nuo to į ką žiūri.
- Į ką tu ten taip spoksai?
- Matai tą vaikiną kur lipa laiptais jis man jau seniai kritęs į akį, tačiau niekaip nenueinu pas jį užkalbinti.- atsako ji ir parodo pirštu į vaikiną lipantį laiptais.
Pasisuku į tą pusę ir pamatau: aukštas, atletiškas ir labai patrauklus vaikinas lipo laiptais ir Emilija į jį tiesiog spoksojo.
- O kodėl aš ankščiau nežinojau, kad jis tau patinka? A?- gana piktai paklausiau.
- Ammmmm. Tiesiog nebuvo progos tau pasakyti apie jį...- atsakė ji.
-Na gerai, aptarsim viską vėliau, o dabar einu pasidėti daiktus į spintelę.
- Gerai, palauksiu tavęs čia,- atsakė ji.*Per pietų pertrauką*
Su Emilija nuėjome pietauti ir pasiėmę maistą nuėjome prie vieno iš stalų. Pamačiau puikią progą jos paklausinėti apie tą paslaptingą vaikiną, kuris jai taip patinka:
- Na, tai pasakok man apie tą vaikiną.- pasakau Emilijai.
- Nelabai ką, žinok, turiu ir papasakoti. Mes niekada nekalbėjom, aš net jo vardo nežinau.- atsako ji gana susigėdusi.
- O dieve, rimtai? Tai kaip jis tau tada patinka? Tik iš išvaizdos?- pasakau nustebusi.
- Nu kaip ir jo, atrodo kaip geras vaikinas.
- Žiūrėk, o ten ne jis ateina?- parodau galva į duris pro kurias jis įeina.
- Taipp, tik nieko nesakyk, mes dabar kalbam apie ką nors kitą. Keičiam temą, nes dar supras.- susinervina Emilija.
- Tu nesijaudink, jis net nežiūri į šitą pusę. Nueik jį užkalbint ir paklausk jo vardo, gal pradėsit bendraut.
- Tu gal juokauji?! Tikrai aš neisiu pas jį... Gal jis net nenori dabar su niekuo kalbėti.- išsigandusi atsako Emilija.
- Gerai, jeigu tu neini, nueisiu aš.
- Ne, Sofija nereikia, prašau tavęs.- maldavo manęs Ema, bet aš neklausiau.
Buvau tokia mergina, kuri pasižymėjo drąsa ir kuriai nerūpėjo ką kiti mano apie ją. Taigi atsistojau ir nuėjau prie jo.
- Labas,- pasakiau
- Labas,- atsakė jis.
___________________________________________Tikiuosi, kad daugeliui jūsų ši istorija patiks, jeigu tokių bus :) Bet antrą dalį turėčiau įkelti greitu metu kelių dienų bėgyje.
KAMU SEDANG MEMBACA
Uždrausta meilė
RomansaIstorija apie merginą gyvenančią nuostabų gyvenimą iki tol kol susipažysta su vaikinu, kuris, pasirodo, patinka jos pačios geriausiai draugei... 🚫 Not true facts tho 🚫