Tai buvo vieną lietingiausių naktų, kurias mačiau Meino mieste. Bėgau gatvėmis išvengdama balų, tačiau tuo pačiu džiaugdamasi, kad buvau visa permirkusi, nes žinojau, kad po šio smarkaus lietaus pasirodys mėnulis ir naktį nušvies gėris. Žinojau, kad už turbūt 6 jardų buvo kavinė, kuri dirbo visą parą, todėl tai buvo puiki slėptuvė.
Jos įžengimas į kavinę buvo žadą atimantis. Mergina su balta suknelę stovėjo ir nusisausinus plaukus atsisėdo prie staliuko, kuris buvo arti lango. Padavėjai priėjus, jos veidas pasipuošė šypseną, nebuvo galima girdėti nieko ką ji sakė, bet aš norėjau, siaubingai norėjau išgirsti ką ji užsisakė.
