Vasara

2 įrašas

" Juodai nelaukta diena "

Taigi ta juodai nelaukta diena atėjo. Diena, kai turejo vykti vakarėlis. Tikrai nelaukiau, kągi, jau buvau besiruošianti į vakarėlį, lakavausi nagus, puošiausi. Mamai apie tai, kad kažkur eisiu nesakiau, planavau kažką pameluoti apie tai, kad einu pas pusserę Korneliją nakvot, ji visada man leidžia. Per daug nemąsčiau apie tai, tiesiog pasiskambinau Kornelijai, paaiškinau situaciją, ji sutiko, beje pas ją šią savaitę nieko nėra namie, mat tėvo neturi, o mama komandiruotėje. Negalės mama niekaip patikrint ar aš pas Korneliją.Staiga mama pasibeldė ir įėjo į kambarį.

- Kur ruošiesi? - pasmalsavo ji.

- Nu... Pas Korneliją.

- Kodėl nieko nesakei?

- Gi leisi pas ją. Kas čia tokio?

- neleisiu.

- Kodėl? - išsigandau.

- Važiuojam pas tavo kūmą į gimtadienį. Nesakyk, kad pamiršai

- Bet tu man nieko nesakei!

-Nesakiau, pamiršau, bet tu pati tūrėjai žinot.

- meehh.

- Paskambink Kornelijai ir pasakyk, manau nesupyks taip.

- Ne, ne. Nesupyks - susinervinau.

- Gerai, einu. O tu ruoškis, už valandos važiuojam. - ir ji užtrenkė duris.

Šaunu. Tiesiog nuostabu, Ką daryti? Pas Agnę negaliu eiti... Parvažiavusi namo, paskambinau Gretai ir pasakiau, kad negaliu pas Agnę, nes reikia važiuoti aplankyti krikštamotės, nes šiandien jos gimtadienis. Na, Greta nieko nesakė, tik už minutės SMS nuo Agnės "Kaip suprasti,negali??? Nesvaik Aušri." Atrašiau, kad negaliu ir taškas. Ot kokia mano geriausioji draugužė..... Skundikė nelaiminga. Gretai nieko nerašiau, o iš Agnės gavau žinutę "Kaip nori mažyt :)" Šypsenėlę iš Agnės gauti žinute reiškia- "supykau ant tavęs ir dabar nesikalbėsiu" Ai velniai tą Agnę, vis dėl to, nenoriu aš ten sėdėti su klasės bernais ir žiūrėti "gėrimo ceremoniją" Galvojau, kas bus jei neisiu- supyks, žinoma apšnekės....

Vakaro nelaukiau juodai. Po kiek laiko susinervinusi paskambinau Kornelijai, ši nieko nesakė.

Geras dalykas tūrėti gerą pusseserę ir dar BFF. Supranta bent mane.

Susiruošiau, nulipau laiptais žemyn, mama ieškojo raktų (vėl pametė), pasikvepino Channel kvepalais, kartu su tėčiu luktelėjome mamos ir pagaliau visi kartu išejome iš namų, įlipome į automobilį ir pradėjome važiuoti.

Nekokia diena, nesiseka. Supykau ant mamos, kad nieko nepasakė. Senai taip kada buvo... Atsidariau langą, lauke buvo 24 laipsniai, giedra, nė vieno debesėlio. Staiga užsisvajojusi pastebėjau, kad esu jau kūmos kieme. Įėjome, pasveikinome, visi pasidžiaugėme kol galiausiai

įėjome į svetainę. Ačiū Dievui, mano kūma turi dukrą kuri yra Rūta, jai 10 metų. Nors šitaip galėjau ištrūkti iš neįtin idomios kompanijos, o mano laimei namuose buvo dar ir wi-fi, o ko dar gi reiktų?! Neilgai pasedėjusi ir pasivaišinusi įvairiausiais skanėstais svetainėje, įsiprašiau pas Rūtą į kambarį, o ten visa chebryte jos draugių, galvojau pavyks užmirštį visą tą košmarą su vakarėliu. Atsisėdau ant savo pusseserės sofos, stebėjau ką jos veikia, vėliau kartu sužaidėme Uno ir monopolį. Jos labai mane sunervino, nes net nemoka žaisti ir pačios kuria taisykles... Kadangi lauke šiltą pasivaikščiojome netoliese esančiame parke, pabėgiojom. Net nepastebėjau kaip atėjo vakaras, Rūtos draugės išėjo .Grįžome į jos namus, pasitikrinau savo telefoną, o ten dvi žinutės nuo mano klasiokų Manto ir Martyno.

Kas buvo vėliau parašysiu vėliau,

nėra nuotaikos. Einu prie kompo

Aušri.