Nenuspėjamas lemties gūsis

2 dalis

Atėjusi į salę kur vyks susirinkimas ,pamačiau ,jog visi jau susirinkę,tad nieko nelaukus padalinau dokumentus su projekto aprašu ir pradėjome aptarinėti tolimesnius veiksmus.

Po susirinkimo žinojau ,jog turiu laisva valanda tad nusprendžiau eiti atsigerti kavos ,nes jaučiausi labai mieguista. Nuėjusi į kavinę pamačiau savo bendradarbi Manuel ,kuris sedėjo ir laukė savo užsakymo, tad priėjau prie jo:

- Labas Manuel, ar galiu prisėsti?-paklausiau.

- Sveika ,aišku.- atsakė jis su šypsena.

- Ačiū,taigi kaip tavo šeima laikosi?- paklausiau ,nes žinojau ,kad jis turi žmoną ir dukrą.

- Labai gerai ,dukra pradės lankyti darželį nuo rudens , o Angela( žmona) pradės dirbti naujoje kavinėje buhaltere.- atsakė jis .

- Kaip smagu- ir tuo metu prie mūsų priėjo padavėjas.

- Sveiki ,ko norėsite?- paklausė jis.

- Aš norėčiau kavos ir tiramisu- pasakiau.

- O aš norečiau cezario salotu ir Latte.

- Gerai – jis pasakė ir nuėjo.

Savo užsakymus gavome gana greitai ,tad nieko nelauke pradėjome valgyti.

- Kodėl užsisakei tik desertą ?- paklausė jis.

- Vėliau turėsiu darbo pietus su klientais,tad dabar tik užkasiu .- atsakiau ir nusišypsojau ,nes buvo labai malonus jo rūpestis.

- Aišku ,kokie klientai?- paklausė jis.

Taip ir prakalbėjome ir pažiūrėjusi į laikrodį supratau ,jog jau praėjo daugiau nei valanda ,tad atsisveikinus nuskubėjau į ofisą ,nes buvo likusios 15 min iki susitikimo .

Atėjusi į savo kabinetą truputėlį apsitvarkiau dokumentus ir laukiau kol jis atvažiuos.

Išgirdusi vyrišką balsą supratau ,jog Marco jau čia , po minutės atsidarė duris ir įėjo vyras gal kokių 45metų ir aš pasimečiau draugės sakė jog jis saldainiukas ,bet jis man vos ne į tėčius tiktu.

- Sveiki panele Ferraro- pasisveikino jis.

- Sveiki pone Torriceli- pasakiau aš.

- Aš ne Marco ,aš esu ko padejėjas ,ponas Marco negalėjo atvykti ,tad atsiuntė mane.- pasakė jis su šypsena ,bet pamatęs mano veido išraišką jis pasimete.

- Kaip suprasti ponas Marco negalėjo atvykti ? Gavau tiek laiškų ,jog norite ,jog projektuočiau jo viešbutį ir dabar man sako ,kad jis negalėjo atvykti?- pasakiau aš isižeidusiai.

- Atsiprašau už nepatogumus ,bet tikrai negaliu nieko padaryti.- pasakė jis .

- Jei jis nori ,kad bent apsvarstyčiau jo pasiūlyma  ,tada turi pats atvykti į susitikimą ,nes žinokite aš be jo pasiūlymo išgyvensiu ,bet jums tikrai reikia geriausio šalies architekto ,tad jam reiktu atsirinkti prioretus, daugiau neturiu ką jums pasakyti ,tad jei jis nori bendrabiauti tegul atvyksta pats,galit tai perduoti jam.- pasakiau aš.

- Ar tikrai negalime mes aptarti šio projekto ,nes ponas Torriceli nebus pateikintas tai išgirdęs.- pasakė jis išsigandęs, nejaugi Ponas Marco toks montsras, pagalvojau ir pati nusijuokiau iš savo minčiu ,bet tada prisiminiau ,kad esu neviena ir pamačiau jo pasimetusį žvilgsnį.

- Nepykite, bet projektus visada aptariu su užsakovais ,o ne su jų padejėjais- pasakiau su apgailestaujančia šypsena.

- Gaila ,bet ačiū už jūsų laiką ,pažiūrėsiu ką galiu padaryti ,viso geriausio panele Ferrara.- pasakė jis.