Auksinis Monako jaunimas. Glamūriškas, turtingas, įtakingas.
Pasaulyje, kur viską nuperka pinigai ir brangesnės už Hermes bei Tom Ford yra tik paslaptys, ką reikėtų daryti, jog visos jos išliktų giliai po žeme?
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Ketvirtadienio vakaras Monake. Kiekvienas lyg šventė, bent jau dabar, kol dar netapo kasdienybe. Paryžiuje darbo dienos vakaras reikšdavo prancūziškos komedijos žiūrėjimą, įsitaisius ant sofos su mama. Ir cigaretes prieš miegą siaurame miegamojo balkone. Vakaras čia, tai šilkinės pižamos, keletas taurių vyno, moterų pašnekesiai apie deimantus, naujų filmų žiūrėjimas. Ganėtinai saldūs reikalai. Gal net per daug saldūs, bet turbūt tokia yra ta vasara Prancūzijos Rivjeroje. O, kai toks nuotykis nutinka pirmą kartą per visus aštuoniolika gyvenimo metų - greičiausiai tenka naudotis proga. Po savaitės Monake dauguma dalykų pasidarė ganėtinai aiškūs. Viskas čia sukasi aplink elitinį jaunimą - Fransuą ir jo draugelius. Ir tai buvo ganėtinai akivaizdu: visi norėjo atsidurti tame pačiame vakarėlyje su jais, arba užimti jų vietą, ar galų galiausiai kartu atsikelti švelniuose pataluose šeštadienio rytą. Ar bent jau gauti telefono numerį po nereikšmingo greituko mokyklos persirengimo kambarėlyje. O kur dar nenumaldomas noras patirti jų išdailintus gyvenimus, socialiniuose tinkluose renkančius galybę sekėjų. Du iš jų dabar susiraitę priešais mane, miegamojo terasoje, dalinasi elektronine cigarete ir stebi besileidžiančią saulę. Sabina susikiša dar vieną saują bulvių traškučių. -Oh mon Dieu, ta varžybų dieta mane jau užkniso negyvai,-atsidūsta šviesiaplaukė.-Grįžtant namo suvalgysiu kruasanų. Marselis išpučia dūmus ir paglosto Sabinos plaukus. Atsirėmusi į vaikino krūtinę, ji ir toliau kemša traškučius. -Mama nesupyks?-klusteli. -Nuo kada tau rūpi ką ji pasakytų, Marsi? Sezonas baigėsi, jai net nerūpės ką dabar valgysiu. Kokią savaitę ar dvi, po to vėl knis protą. Niekada neturėkit motinos kaip savo trenerės,-nusijuokia šviesiaplaukė. Šypteliu žiūrint į juos. Dvi, iš pažiūros nesuderinamos pusės - per stiprūs vienas kitam, dviese jie tikra vėjavaikiškumo bomba, sėdi apsikabinę vienas kitą ir diskutuoja apie ateinančius - jau paskutiniuosius mokslo metus. Marselis ir Sabina buvo geriausi draugai dar nuo pradinės mokyklos, kuomet pastarojo šeima atsikraustė į Monaką ir nuo tada jie tapo neišskiriami. Tai puikiai atsispindėjo ir šį vakarą - jiedu, rodos, suprato vienas kitą iš pusės žodžio, o kikenimai papasakojus apie prisiminimus iš praėjusių vasarų nepaliko jų lūpų. Marselis ištiesa elektroninę cigaretę ir aš su malonumu ją priimu. Netrukus dūmai apsupa mano galvą ir užtvindo gaivų vasaros brizą. -Dar nė kartą nebuvai Monako vakarėlyje, neįtikėtina,-Sabina atsidaro naują skardinę alaus.-Dažniausiai atvykę čia žmonės tai padaro pirmiausiai. Bet manau rytoj turi puikią progą sudalyvauti Emanuelio gimtadienio tūse. O jis gerai išmano tokius dalykus,-nusijuokia. -Emanuelio?-kilsteliu antakius. -Jis Selestės jaunėlis brolis. -Nemanau, kad Selestei labai patiktų,-šypteliu. -Nagi! Niekam nerūpi. O ir vakarėlis ne jos. Be to, ji ne tokia, kuri ką nors išprašytų. -Aš net nepažįstu jo. -Susipažinsi!-Sabina neatšlija.-Negali sėdėti Monake ir niekada neapsilankyti viename iš vakarėlių. Nukreipiu žvilgsnį į kaip niekad giedrą nakties dangų - žvaigždės lyg ant delno. Lūpas palieka vyšniniai dūmai. -Ateisiu.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
