Nekenčiu rašymo, atrodo kiekvienas žodis skamba lyg jo ten neturėtų būti. O kai rašau lietuviškai, mano mintyse kirba žodžiai, kad nemoku rašyti erotizmu. Nebe moku. Seniau mokėjau ar tiksliau negalvodavau ar tai yra "problematiška".
Mane persekioja puritizmo kultas, taip jau nutinka kai pernelyg daug laiko sėdi internete, kur kiekvienas prikaišioja, kas yra normalu ir kas ne (ir taip jau 5 metus! Mano mintys buvo išskalbtos).
Man patinka kraujas ir sadizmas, besąlygiškas geismas, tačiau mano veikėjai tapo nekaltomis avimis, nes bijau rašyti. Ir ko gi aš bijau? Jūs manęs nepažįstate ir manęs neteisite. Nežinau.