Dovana iš Meksikos

Šventas Valentinas

Artėjo vasario keturioliktoji - Šv. Valentino diena ir merginos sprendė su kuo ją praleisti. Rocio pažėrė pasiūlymų eiti į koncertą, vakarėlius ar naktinį klubą. Vakarėliai namuose Aistę žavėjo labiausiai, nes juose galėjai susipažinti su tikrąja meksikiečių kultūra. Aišku, organizavo ir Skype pasimatymą su Gustavu. Ji jautė pareigą jį pasveikinti, kažkiek paguosti likusį vieną. Emer rūpėjo kuriame vakarėlyje bus Saldainiukas, nes anas dar pyko dėl jos išvykos į Queretaro, Kiara irgi žvalgėsi vaikino, netrūko jai jų dėmesio, bet galbūt dėl kalbos barjero, sunku buvo su patinkančiais užmegzti kokius santykius.  

– Važiuosim į kostiumų vakarėlį pas tokius fainus brolius, jie labai turtingi ir turi daug draugų, net iš aukštuomenės,–  Valentino dienos išvakarėse džiugiai pranešė Rocio.

Merginos visą vakarą ieškojo kuo apsirengti, kostiumų tema lyg ir turėjo būti kino aktoriai ir muzikos žvaigždės. Kiara nusprendė persirengti Merlin Monroe, Emer - Pelene, Rocio vaidins Frida Kahlo, o Aistė daug nesukusi galvos pasakė persiriangsianti Victoria Beckham. Jos paauglystės metais buvo populiaru persirengti Spice Girls merginomis ir jas mokykloje parodijuoti. Ji visada vaidino Posh Spice - t.y. Victorią, o dabar dar ir dėl šukuosenos buvo panaši į ją. Mikelis irgi buvo pakviestas į vakarėlį, nes pažinojo vieną iš brolių šeimininkų. Jis lyg ir bandė persirengti Kenu Klarku - spidermenu, bet pamačiusios jį pasiruošusį nė viena iš merginų negalėjo atspėti kas jis.  Vieni iš kitų smagiai juokėsi ir tai jau buvo gera vakarėlio pradžia. Pats vakarėlis pranoko visus lūkesčius. Atvažiavus juos pasitiko širdučių formos lemputės ir balionai, nuo nedidelės automobilių stovėjimo aikštelės į namus driekėsi raudonas kilimas. Įėjus Aistė užuodė vyšninį tabaką. Virtuvėje įrengtame bare darbavosi vienas iš brolių, maišė svečiams kokteilius. Žmonių jau buvo susirinkę gal pusšimtis ir vis pasipildydavo naujai atvykusiais. Kitas brolis, kurį Rocio pristatė, siūlė parūkyti kaljaną, iš kurio ir sklido tas vyšninis kvapas. Vakarui įsibėgėjus, gerai pasišokus, Aistė prisėdo prie baro atsikvėpti. Visi jos draugai liko šokių aikštele virtusioje svetainėje. Su šypsena veide ji stebėjo kaip Emer su šio vakaro išrinktuoju sukasi lėto šokio ritmu. 

– Labas. Koks tavo vardas?–  išgirdo vaikino balsą ir nustebo, nes net nepajuto kaip kažkas šalia atsisėdo. Vaikinas kreipėsi angliškai.

– Labas. Aistė. O tu, kuo vardu? 

– Salvador, bet visi mane vadina Salti,–  nusišypsojo jis. Sunku buvo Aistei jį įvertinti, nes akis slėpė tamsūs dideli akiniai nuo saulės. Šypsena ir juodos garbanėlės suteikė jam žavesio. Jis jai kažką priminė.

– Tai kuo tu šįvakar persirengęs, Salti? 

– M… - pasimuistęs numykė jis.– Tikriausiai savimi… Kad nelabai ir žinojau, kad reikia persirengti… O tu tai kaip supratau Paris Hilton?

– Cha! Ne, bet tu jau ne pirmas taip sakai. Man net nepersirengus kartais žmonės sako, kad esu į ją panaši,–  nusijuokė ji.– Bet šiandien aš Victoria Beckham.

– A, taip, ir į ją tu panaši.

Dar šiek tiek pasėdėjus jis pakvietė Aistę šokti. Ir šokdami jie šnekėjosi beveik valandą. Vaikinas domėjosi ką Meksikoj ji veikia, kaip čia, į vakarėlį pateko. Aistė atviravo. Jai paklausus iš kur taip gerai jis kalba angliškai jis pasipasakojo gyvenantis tarp Majamio ir Metepec. Bešokant jų rankos lietėsi ir pirštai tarsi netyčia susitikę susipynė, ji nuraudo. Aistei pasirodė, kad jie net dar labiau traukė aplinkinių dėmesį nei paprastai ir arčiau esančios poros net klausėsi jų pokalbio. Kai jo atsiprašė einanti paklausti draugų kiek laiko jie dar užsibus, Rocio griebė ją už rankos ir išsivedė į koridorių.

– Tu žinai su kuo čia visą vakarą šoki?

– Salvador atrodo jo vardas, o ką?–  nusistebėjusi tokiu draugės elgesiu pasakė Aistė.