Brain Storm

Melsvi norai

Mokslinė fantastika, vienas iš mano sapnų su vaizduotės mišiniu. 

Vaikinas gyvenantis ramų gyvenimą, niekada, niekur neledantis ir neprisidarantis bėdų staiga atsibunda siaubingai išvargęs. Jo nuovargis nedingsta visą dieną, nesvarbu, kad gėrė kavos daugiau puodelių negu visada.

Darbe negali susikoncentruoti, miegas ima lyg būtų tris dienas nemiegojęs. Jis darbo turi daugybę, bet negali normaliai susikaupti. Po kurio laiko jį užklumpa miegantį prie darbo stalo. Taip tesiasi kelias savaites, kol vaikinas nusprendžia nuveikti ką nors ekstremalaus, kad išvaikytų miegą ir išmėgintų savo jėgas. Jis nusprendžia lipti į kalną, kuris garsėja savo stačiais šlaitais. Iš pradžių viskas einasi normaliai, bet netrukus mieguistumas vėl užeina ir vaikinas nebegalėdamas sukaupti žvilgsnio netyčia paleidžia atramą ir jis nukrenta skaudžiai susižeidęs. Vos pajutęs skausmą jo miegas greitai išsilaksto ir jis pamato kaip jo žaizdos tiesiog akyse užsitraukia. Po kelių akimirkų jis pirštais perbraukia per odą, kur buvo didžiulė žaizda. jis negali patikėti savo akimis, tad dar kartą skaudžiai nusibrozdina ranką, bet ir vėl jo žaizdos užgyja per kelias akimirkas. 

Pasirodo vaikinas turi specialių genų, kurie skatina trombocitų gamybą kelias dešimtis kartų greičiau nei normalių žmonių. Bent jau taip jam paaiškina gydytojai. Po daugybės tyrimų jam pranešama, kad jis yra vienintelis toks žmous turintis tokį geną. Paaiškėja, kad ne vien tik žaizdoms jis atsparus. Jo neveikia nei nuodai, net galūnių praradimas jam ne problema. Jis gali atsiauginti prarastas galūnes, nors tai reikalautų daugybės jo jėgų. Jis nesuledėtų, nesudegtų ir net atsispirtų kulkoms padarytoms žaizdoms. Tiesa, jis gali paskęsti, uždusti, apakti ar apkursti. Jis pažeidžiamas, nors gydytojai tam to nepasako.

Netrukus jis paleidžiamas namo. Nenujausdamasnieko blogo jis toliau gyvena savo įprastą gyvenimą, tik šiek tiek labiau išgarsėjęs. Apie jį rašoma laikraščiuose, gydytojai jį kviečiasi kaip bandymų objektą, bet vyras atsisako, nes nenori tapti bandymų triušiu. Jį pradeda persekioti viena gydytojų komanda, kuri pasirodo yra nelegalių organų organizacija. Vyras susipažysta su keliais žmonėmis kurie padeda jam pabėgti nuo gydytojų paspestų pinklių. Jam netgi pavyksta pasprukti į kitą šalį, bet saugumas niekaip negali jo apsaugoti, nors jis kreipėsi į aukščiausias ir slapčiausias organizacijas. 

Nenumatęs savo poriešų užmačių jis pakliūna žudikams į rankas. Jis įvairiai ten kankinamas ir išbandomas. Iš jo imamas kraujas, bet pabandžius suleisti kitam gyvam organizmui jis iškarto pavirsta lavonu. Jis niekaip nėra naudingas, nes niekas apart jo nesugeba nešioti jo geno. Galų gale jis tiek nuvargsta, kad nebepabunda iš sekinančio miego ir jo kankintojai nusprendžia jį išmesti į vandenyną. Jo bičiuliai ir saugumo tarnybos jį išgelbėja ir nuveža į saugią vietą. Saugumo tarnyba bando iškvosti daugiau apie tą gydytojų komandą, kuri jį kankino, bet jų kėslai kitokie nei vyras manė. 

Saugumas neturėjo jokių ketinimų jo apsaugoti. Jie nori tik juo pasinaudoti ir pritraukti į savo pusę, nes tokių elitinių slaptų agentų jiems labai reikėjo. Tiesa išaiškėja ir vyras su bičiuliais pasileidžia vieni ieškoti ramaus kampelio. Daug kartų vyras sužeidžiamas, bet jis gali pagyti, o jo bičiuliams reikia laiko. Vyras jaučiasi nesmagiai tampdamas juos kartu su savimi, tad jis slapčia iškeliauja vienas niekam nieko nepranešęs. Sugryžęs namo jis neatpažysta saviškių. Tiksliau, jie jo neatpažysta. Gydytojų komanda sugadino artimųjų atmintį ir jie žvelgia į vyrą lyg pirmą kartą matydami. 

Po kurio laiko jį pasiekia žinia, kad jo bičiuliai pateko į pinkles, tad vyras nieko nelaukdamas pasileidžia jų ieškoti. 

Pabaigą palieku vaizduotei.