pov: heather
rugsėjo 1. nekenčiu šios dienos. vasara baigėsi per daug greitai. kodėl laikas taip skuba?
nuėjau ruoštis. išsivalius dantis staiga matau, kaip telefonas sprogsta nuo žinučių.
ophelia chamomille jums rašė:
-labas rytassss sauleeee
-pabudome ir kelkimes
-alio
-KELKIS
mėgėja už'spam'inti mane jeigu neatrašau iškarto. atrašius nuėjau į virtuvę užkaisti arbatinuko ir susitept sumuštinį su bananu ir riešutų sviestu. susiruošus išėjau iš namų ir jau iš tolo mačiau orandžinių plaukų kupetą.
-HEY BESTAY,- surėkė per visą gatvę ophelia.
-durne nerėk tu,- nusijuokiau.
-ir man tave malonu matyti!-, ophelios humoro
jausmas visada šėlo.
užsiplepėjusios net nepastebėjome kaip jau atsiradom prie mokyklos.
-na ką, vėl, išbandymų pilni metai,-
pagalvojau garsiai to nepasakius.
užėjus į mokyklą dėmėsį patraukė įvairiom spalvom išpieštas plakatas ,,SVEIKI SUGRĮŽĘ!''
-man taip juokinga, kad kiekvienais metais jie kabina tą patį plakatą, tik skirtingom spalvom išpaišytą,- sukrizeno ophe.
užlipusios į reikiamą aukštą lengvai radome savo kabinetą, kuriam kaip nekeista nieko dar nebuvo.
-kodėl mes kiekvienais metais pirmos ateinam?,-paklausiau.
bet tikrai- metai eina, tačiau net nesikeičia. kiekvieną rugsėjo pirmąją mes su ophelia ateinam pirmos į klasę. tik vėliau, po gero pusvalandžio sueina visi likusieji klasiokai.
-heather, neimk į galvą,- mestelėjo draugė.
vėl gi užsiplepėjusios nepastebėjome kaip klasė prisipildė balsų.
staiga su trenksmu atsidarė durys ir užėjo trys žmonės: mokytoja, aleksas ir..
-heath, tu ją pažįsti?,- nubloškė mano mintis ophelia.
-ne,- net negalvojus ištariau.
-o tai kodėl tu į ją taip spoksai?- nusijuokė ši.
-tiesiog. baik,- rimtai atsakiau.
mokytoja vėl gi pradėjo savo kiekvienų metų bambėjimą apie tai, kad vasara baigėsi ir mes turėsime kuo greičiau susiimti ties mokslų. staiga mokytoja tarė:
-šiemet, mūsų klasėje yra naujokė! michelle- susipažinkit!
-kas čia per vardas, michelle. kaip senos bobutės,- bambtelėjo kažkas iš galo.
michelle staiga priėjo prie jo ir tyliai šnabžtelėjo: '' žiaubk žabtus smirdale, kitaip tuoj šita bobutė nuraus tau viską, kas nusirauna. ''
to beveik nesigirdėjo, tačiau mes su ophelia išgirdom ir šyptelėjom viena kitai. michelle grįžus į savo vietą prie alekso, mokytoja toliau tęsė savo bambynę. pagaliau baigus burbėt apie tai, kokia atsakinga klasė mes turim būti šiais metais- ji bus paleido.
-ughhhhh, kiekvienais metais tas pats per tą patį. vėliau mokslo metų gale ji mums visiems vėl pis protą ''kOkiA mEs bLoGa kLaSė'',- prabilo ophelia.
nusileidusios į apačią ophe sugalvojo nubėgt iki tualeto, o aš nuspręndžiau palaukti jos lauke, kadangi mokykloje buvo labai tvanku. mokyklos kieme, ant laiptų pastebėjau sėdinčią michelle. ji tyliai sedėjo ir rūkė cigaretę. iš kvapo galima buvo suprast, kad mėtinę.
-sveika,- vos vos girdimai pasakė.
-laba,- atsakiau jai nežinodama ko tikėtis.
-nori?,- atkišo jį man savo pakelį cigių.
