A Little Death

2.43

Rankos drebėjo iš nerimo, kurį jaučiau savo kūne. Krutinėje spaudimas neleido normaliai kvepuoti ir atrodo išvemsiu kepenis. Pajaučiau kūna šalias savęs ir lėtai atsisukau į jį. Suraukti antakiai, tamsiai rudos akys ir ryškus žandikaulis šie bruožai paverčia jį tobulu vyrų neskaitant kelių randelių bei sumušimu nuo vakar vakaro. Vien tai prisiminus mane nukrečia šiurpas.

-Mums reikia pasikalbėti. - tarė susikišdamas rankas į kišenes ir pažvelges per langą, šiandien jis atrodė įtin rimtas ir susimastes. Keista s jausmas kai jis stovi šalia manęs visiškai ramus, o mano vidus dreba kaip epušes lapeslis ir rankos, kurias bandžiau paslėti sau už nugaros.

-Kalbėk, aš tavęs klausau. - tylus ir girgždantis mano balsas privertė jo akis susitikti su manosiomis. Nuryjau seiles ir atsikrenkščiau, šlaikydama bent kruopelyte išdidumo po to ką vakar išgirdau, nenorėdama jog dar labiau mane sutryptu vyras, kuriam paskyriau savo gyvenimą.

-Nenoriu veltis į asmeniškumus, nenorėjau tavęs nei įžeisti nei iskaudinti, bet turėjau pasakyti viska jog neliktu... - neleidau jam pabaigti iškėlusi ranką.

-Aš labai skubu Zayn, nesijaundink viskas pamiršta tu teisus ir aš visiškai su tuo sutinku. - gyliai įkvėpus ir vis tikrindama laiką ant sienos kabančio laikrodžio tariau. Nenoriu būti nemandagi, tačiau mane smarkiai spaudžia laikas, jei noriu surasti Sara. Kalbant apie ja...

-Zayn kas nutiko su Sara? - mačiau kaip jis susiraukė ir nužvelgė mano veida bandydamas perskaityt mane, kas man neįnaudą, kadangi jis skaito mane kaip atversta knygą.

-Kodėl tau tai parūpo. - tarė pasukdamas link virtuvės. Sekiau kaip seklys morka paskui jį, nes neturiu laiko ir man pačiai įdomiu,nejau jis paseke paskui ją, galbūt jis vis dar jai kažką jaučia juk esu dėl nepaiškinamų priežasčių panaši į ja, o tiek laiko sekiojo mane dėl to. Nesuprantu šio vyro, nesuprantu kokios emocijos jame verda, o tuo labiau negaliu nuspėt apie ką jis galvoja. Viena minutę jis alkanas, ištrokęs ir pasinėres į besąligiška meiles kelione ir veda mane, o kita jis jau kelis tukstančius kilometru toli nuo manes. Atėjus į virtuvę, jis isipylė vandens iš krano ir atsukes man nugara gėrė vandenį. Tvirta, raumeninga nugara, taip jis atrodė grėsmingai, aukštas, sportiškas ir savimi pasitikinti laikysena išduoda koks jis yra pasitikintis savimi ir patrauklus. Patrauklus? Rimtai? Jis tik ką vakar pavarė mane į šona, o aš šiandien galvoju koks jis patrauklus ir vyriškas, tikriausiai lekštesnės moters nėra šiam pasaulyje už mane, kadangi tik aš sugebu kiekvieną kartą susileisti nuo žvilgsnio ir klausyti kiekvieno jo įsakymo.

-Žemė kviečia Kate. - atsigavau iš transo ir papurčiau galvą lyg tai padėtų nuo mano nepadorių ir kvailų minčių.

-Aš uždaviau tau klausima į kurį noriu atsakymo. Ji dingo tuo met kaip ir tu.  Todėl supaprastinsiu savo klausima ar sekiai paskui ja, išvykai dėl jos? - nuryjau seiles, dieve kaip tikiuos jog jis atsakys jog ne dėl jos išvažiavo. Nes jei atsakytu teigiamai būtų keista, kadangi kartu kovojome su tuo iki tol kol pasirodė Arias... Arias. Kodėl man atrodo jog klausinėju ne to žmogaus.

-Ką tiksliai turi omenyje.? - šyptelėjo puse lūpos ir pakasė savo kelių dienų barzdelę, kuri jam tiko tobulai. Tiesiog išmuškit iš manęs sexo deive.

-Puikiai supranti apie ką aš. - žinau jog jis supranta nes tai išdavė jo velniūkiška šypsena. Jaučiu kaip skruostus apima karštis kai nuleidau akis ir pasukau devynesdešimt laipsniu kampu, jog jis to nepastebėtu, nenoriu jog jis galvotu jog jo pavydžių kadangi tai tik įrodo jog esu nuo jo priklausoma. Jis mane iskaudino ir sutrypė mano saviverte, nejau kiekviena karta turiu sau kartoti šiuos žodžius jog palikčiau mintis apie tai jog jis mano gyvenimo meilė.

-Regis sakiai, jog kažkur skubi. - bandė nukreipti tema, o kad jis žinotu jog tai būtent ko man reikia, jei ne jis man viską papasakos, tuomet Arias.