Sunkiai atmerkiau akis. Galva skaudėjo, nieko nemačiau per mano suslipusius plaukus. Pakėliau galva, vaizdas kiek liejosi aplink vien tik tamsa, o mano rankos surištos su grandinėm man virš galvos, o aš stoviu. Ranku nejaučiau grandinės baisiai jas nutrynė, ant jų jau tikrai yra žaisdu,nes esu čia gal 3-4 diena, jau nebežinau nieko. Nei kada naktis nei kada diena. Nežinau net kur yra Harry ar jam viskas gerai. Kai tik išlipo iš lektuvo mus užpuole, daugiau nepamenu nieko. Tai tikriausiai tas kažkas kas norėjo vieno iš mūsų ir manau tai esu aš arba Zack. Tvirčiau atsistojau ant koju jog taip neskaudėtu ranku. Staiga medinės durys prasivėrė, o tas girgždesys pasklido po patalpa tai suteikdamas man galvos skausma. Kažkas įjungė šviesa ir staigiai užmerkiau akis, nes žinau kiek laiko jos nemačiau todėl akys jau buvo atpratusios. Kažkas patempė man už plaukų ir atmerkiau akis tai buvo kažkoks vaikinas. Apsirenges juodai, tamsaus idegio ir plauku. Jis pagirdė mane, viska darė grubiai, o man skaudėjo veida , kūna, siela. Mane čia muše kelias dienas net nežinau už ką ir kodėl išvis čia esu.
-Kas tu.-nuleidus galva ir vos girdimai tariau vaikinui. Kuris jau ruošėsi išeiti.
-Užsičiaupk.-šaltas tonas pasiekė mano ausis. Šviesa staiga vėl dingo. Bandžiau rankas išlaisvint , bet per daug skaudėjo. Kojas taip pat, nejutau puse kūno. Mane kratė elektros šoku, o valgyt duoda tik kasantra diena. Manau taip jie nori jog išlikčiau silpna, jei jie to nori vadinas mane žino arba pažįsta ir ta žmogu aš tikrai turiu žinot.
YOU ARE READING
A Little Death
ActionIlgą laiką bėgau nuo jo. Jis yra mano didžiausia baimė , nors praėjo labai daug laiko , prisimenu viską iki smulkmenų. Aš pasikeičiau. Tapau bebaimę , iki tol kol lemtis vėl nuves mane pas jį. Ir tai mano istorija.
