A Little Death

2. 51

Baimė, kuri ruseno manyje neleido man atsisukti į tą vyrą, kuriam priklauso mano gyvenimas ir jis to nė nenutuokė. Man nespėjus nė mirktelt tai už mane padarė vyriškis stovintis šalia.

-Ponia Malik, man didelė garbė jog užsukot į šį pamiršta kampelį. - akies krašteliu mačiau kaip jie paspaudė vienas kito ranką. Negalėjau toliau elgtis kaip kvailė ir priverčiau save atsisukti. Bordiniai marškiniai ir juodi džinsai, pakabutis ant kaklo ir kelios prasegtos marškinių sagos. Dieve jis atrodė tobuliau nei tobulai, kai mano apačia tiesiog supulsavo duodama signalą jog senai buvo liesta. Aistra, kurią nuolatos stengiuosi malšinti lipa per gerklę. Stengiausi kaip išmanydma nenužiūrinėti šio vyro akivaizdžiai, tačiau tai buvo neįmanoma. Vyro, kuris tik ka nesenai pripažino jog nori būti su manimi, kuris mane paliko jog apsaugotu, kuris nuolatos daro viską jog mane apsaugotu. Mūsų akims susitikus jaučiau kaip mano viduje plasnoja drugeliai, jaučiu pilnatvę būdama šalia jo, jaučiu saugumą, kuris verčia mano kojas linkti, o širdį plakti greičiau. Jo demono akys nužvelgė mane lėtai ir akivaizdžiai nepadoriai. Jo šypsenėlė, kuri reiškia jog galvoje žaidžia jo nenuoramos demonai, parodo tai kas yra jo galvoje. Tas žvilgsnis tik įrodo jog jis sakė tiesa apie tai ka kalbėjome jo bute.

-Anokia čia garbė. - trumpai grąžino žvilgsnį į Jacksona.

- Atleisk esu nemandagus, kad ne supažindinu su šio vakaro viešnia, tačiau net ir pats dar nežinau jos vardo. - abiejų akys nusileido ties manimi, kai tuo tarpu negalėjau ištarti ne žodžio, o mano akys lakstė tarp jų dviejų. Dviejų labai patrauklių vyrų, bet mano nelaimiai maniškis buvo patrauklesnis.

-Na tai neturi reikšmės, nes man jau metas, dėkoju už gerai praleista laiką. - šyptelėjau ir kaip viesulas traukiausi iš nemalonios padėties.

-Palauk. - girdėjau Jackson balsą, tačiau nesustojau, gal ir elgiausi kaip vaikas, tačiau jai pasiliksiu galiu stipriai nudegti. Tai ka išgirdau prieš išeinant kaip mat sustingdė mano kojas.

-Ji mano, žmogau, tiesiog atsitraukė. - lėtai pasisukau link jų, kai Zayn tiesiog patapšnojo jam  per petį ir patraukė link manęs. Mūsų akims susitikus jis nepaleido mano žvilgsnio ir ejo tiesiai link manęs, jam nerūpėjo jog viską girdėjau, jis labai stipriai pasitikintis savimi jei taip lengvai tai pasakė vyrui, kuri pažįsta. Zayn prisiartines prie manęs griebė man už rankos ir issitempe iš šio pastato, kuris buvo labai didelis tačiau oro stygius buvo jaučiamas mano plaučiuose. Vysa ta įtampa verčia mane jaustis nejaukiai. Zayn isodino mane į savo automobilį ir pats apejas įsėdo į vairuotojo vieta, užkūrė automobilį ir pajudėjo man net nenutuokiant kur.

-Kur mes važiuojam. - pagaliau kaip kvaile prabilau, jaučiuosi, kaip mokiklinukė, kurią tik ka vaikinas iš klasės pasikvietė į pasimatymą.

-Mes nebaigėmė vakarykščio pokalbio, todėl noriu su tavimi pasikalbėti. Galbūt mane supranti neteisingai, gal aš ne taip perteikiau savas mintis, ir... - neleidau jam pabaigti.

- Ar ir vel vežiesi mane į savo butą? - negalėjau nuslėpti nepasitenkinimo, kadangi man knieti sužinoti kodėl jis mane tempesi į butą kuriame net negyvena ir tikriausiai vežasi visas savo naktines plaštakės, kai namuose tikriausiai jo laukia moteris. Tai mane žudo, mintys kurios sukasi mano galvoje plėšo mane, nes jei jis nori mane pribaigti galutinai tuomet jam tereikia ištarti jog turi kitą šeima ir tai mane pražudytu amžiams.

-O kas negerai su mano butu. - greit atsuko savo surauktus antakius ir sumišusias akis.

- Tikriausiai esi labai užsiėmęs, todėl parvešk mane namo Zayn ir daugiau neisigaišink, vakar pasakiau viska ka norėjau. - melas, aš jam turiu tiek daug visko pasakyti, tiek daug priekaištų, kad mane paliko ir svarbiausia kristi į jo glėbį ir pamiršti viską kas nutiko, tačiau mano išdidumas man to neleistu, pažadėjau sau jog padejau tašką.

-Ne nepasakiai, tu tiesiog pabėgai,neleidusi man pabaigti. - rimtai tarė lenkdamas automobilius, jis buvo toks susikaupes, ir patrauklus, tas žandikaulis atėmė mano smegenis ir tos tobulos lūpos, kurias kadaise galėjau bučiuoti kada panorėjus, o dabar tikriausiai net neturiu teisės sėdėti jo automobilyje.

-Ką tu nori išgirsti iš manęs. - suurzgiau iš nepasitenkinimo, kadangi noriu žinoti ar jis turi kitą moterį, bet nedrįstu paklausti. Žinoma jog turėjo ar net turi, jis tobulas vyras, nei viena jam ne atsispirtu.

-Viską. - suurzgė ir pasuko miškelio takeliu, man visiškai nežinoma kryptimi. Nuryjau seiles, tikiuosi jis negalvoja apie tai ka galvoju aš, nes tamsa ir automobilis kuriame mažai vietos ir tas jausmas kai plaučiuose trūksta oras ir spaudimas kūne verčia mane nerimauti jog iškresiu kažką kvailo.

-Kur mes Zayn. - Tariau žvalgydamasi aplink.

-Mes pasikalbėsime nieko netrukdomi ir viska issiaiskinsime. - suprunkščiau kadangi jis tikrai turi kitą moterį, kam jam sakyti nieko netrukdomi, kodėl jis nesiveža manęs pas save į namus, nes kažka slepia ir tai mane verčia jaustis labai blogai.

-Nėra ką. - Zayn neleido man pabaigti pertraukdamas mane.

-Taip yra, manai nematau kokiu žvilgsniu žiūri į mane, nori pasakyti nejauti to spaudimo krutinėje ir visur kitur kai esi šalia manęs? - Nuryjau seiles ir su baime pažvelgiau jam į akis, nes jis jau stebėjo mane.

-Aš. - nežinojau ką jam pasakyti, negaliu meluoti nes jis skaito mane kaip atvira knyga ir tai jog dabar mikčioju yra įrodymas jog viską ką jis pasakė yra tiesa, tačiau ne jau jis jaučia ta pati. Privažiavę didžiulį namą Zayn staigiai išlipo iš automobilio ir apejas aplink atidarė man dureles, kai vis dar buvau šokia, nes nežinojau ką mes čia veikiame ir kokia čia vieta, nes vaizdas buvo pasakiškas.

-Eime.-tarė suimamas mane už rankos ir išsitempe iš automobilio. Priėja duris atidarė durininkas.

-Labas vakara pone Malik.

-Sveikas Thom. - vyras nužvelgė mane nepatikliu žvilgsniu, kai nuryjau seilės. Mane pasitiko baltas namas, nes jame viskas buvo balta ir labai prabangų, mano dėmesį patraukė moteriškės balsas.

-Labas vakaras pone Malik, ar patiekti vakarienę jums ir jūsų svečiui? - malonus balsas pasiekė mano ausis, šalia manęs stovėjo pusamžė moteris, su miela šypsena ir šiltomis akimis. Pasisukau į Zayn, kuris kaip tik pasuko akis į mane, tačiau jis nepaleido mano rankos

-Tu alkana.- nužvelgė mano veidą ir papurčiau galva jog ne.

-Puiku, Sam galite eiti, noriu jog niekas mums netrukdytų aišku? - griežtas ir aiškinantis tonas pasigirdo, nuo kurio kūnu nuėjo šiurpas, kai moteris tiesiog šyptelėjo ir atsisveikinusi patraukė link išėjimo. Čia jo sušikti namai ir jis turi tarnų. Kas per velnias. Zayn nieko nelaukęs nusitempė mane į antra aukšta, kuris buvo taip pat pribloškiamai gražus, pravėrė duris ir leido eiti man pirmai. Lėtai įėjus į kambarį supratau jog tai jo kabinetas, kuris ne taip kaip visas namas, kuris buvo tamsus, jame nebuvo nei vieno balto daikto, viskas jame buvo pilkta arba juoda, tai lyg jo urvas, kuriame jis atskleidžia tikrąjį save. Atsisukau į jį kaip tik tuo metu kai jis uždarė duris.

-Čia yra mano namai ar esi patenkinta dabar. - atgrasus jo balsas pasiekė mano ausis, jis apėjo mane prie mini baro ir įpylė dvi stiklines viskio. Viena priėjas įteikė man, o kita užsivertė ir vienu mauku išgėrė.

-Jei galvojai jog turiu kitą moterį, tai labai klysti, nes aš ne toks. Manęs nedomina plastikinių būrelis, mane domina viena ir vienintelė moteris tu ir mane nervuoja jog galvoji, kad galiu žiūrėti į kažką kitą, kai esi tu. - Nuryjau seilės nuo tokio tiesaus jo prisipažinimo. Užsiverciau gerimo, nes manau jog man jo tikrai prireiks.