A Little Death

3.

Ėjau  takeliu kur mane supo palmės ir   vandenynas. Žmonių čia nebuvo labai daug kas buvo tik pliusas man. Esu didele paranojike, bet po visko aš tiesiog saugau save. Nes žinau jog mane bet kada gali rasti, todėl dažniausiai sėdžiu viežbutyje. Kodėl viežbutyje? Dėl to jog negaliu nusipirkti namų, nes būsių kaip ant delno. Mane gali rasti visur, todėl esu apsistojusi su netikru vardu bei pavarde. Pasų turiu daugiau nei biblioteka vaikiškų knygučiu, kadangi viename mieste ar vienoje šalyje per ilgai neužsibūnų, kai atvesta mano pėdsakai, keliauju toliau. Mane iš apmastymų pažadino tai, jog gulėjau ant žemės ir kažkas ant manęs.

- Aš labai atsiprašau panele. - tai buvo kažkoks vaikinas. Suprates, kad gulėjo jis ant manęs, greitai pašoko ir padėjo man atsistot.

- Viskas gerai. - pasakiau kiek nesusipatoginus, nusivalydama savo rūbus. Jis įdėmiai į mane pažiūrėjo ir aš pradėjau panikuot. Mano akys lakstė nuo vaikino iki viežbučio, kai buvau pasirengus bet kokiam jo judesiui.

- Tu man kažkur matyta. - jam tai pasakiu , širdis nusirito į kulnus. Greitai nuleidau galva, apėjau jį ir greitu žingsniu ėjau link viežbučio pusės. O jei ten jo žmogus , aš jį matau pirmą kartą , kaip jis gali mane matyt jei neišeinu iš namų. Pradėjau bėgti.

- Stok!! Pradėjo rėkti vaikinukas. Net neatsisukusi į jį prabėgau pro gatvę , ir bėgau link viežbučio. Širdis daužėsi , kaip pašėlusi , viskas jis mane rado. Kai jau buvau prie viežbučio durų , mane kažkas sugavo ir prispaude prie sienos.

- Aš tenorėjau atiduoti tau telefona , kodėl bėgai nuo manęs ? Nejau tave taip išgąsdinau? - klausynėjo manęs tas vaikinas, kol tuo tarpu buvau šoke.

- Aš.. am..- griebiau iš jo rankų telefona , pastūmusi jį nubėgau į viežbuti , prie lifto buvo daug žmomių tad bėgau laiptais. Gyvenau 15 aušte , tai pasiekus 10 jau padusau. Atsisėdau ant laiptų ir bandžiau raminti savo širdį. Kodėl aš taip bijau ?? Kodėl ? Kiek galima jo bijot. Priėjau prie durų ir atrakinau jas. Buvo prieblanda , nes jau vakaras. Prie vandenyno pravaikščiojau tikrai nemažai laiko , bet man padėjo iki to laiko kol sutikau ta vaikina.  Nieko nelaukus patraukiau link dušo, kurio man begalo reikėjo. Nusirengiau visus drabužius ,nors jų buvo nedaug. Maikutė ir šortukai taip pat apatiniai. Pasileidau šiltą vandenį ir įlipau į vonią. Iškart kūnas atsipalaidavo. Po kokių dešimties minučių baigiau visus malonumus.

Rytas. Sunkiausia dalis. Nesu ryto žmogus, tačiau negaliu visą dieną gulėti lovoje. Atidengiau užuolaidas saulė švietė taip skaisčiai , kad norėjosi taip ir stovėti prie lango. Turėčiau eiti į papludymi ir mėgautis šia maža sala, o ne sedėti ir laukti. Nuėjau į vonia atlikau visus reikalus. Išėjau iš vonios vien tik su ranksšluosčiu ant savo kūno ir sausindama plaukus  su kitu.
Priėjau prie televizoriaus ir įjungusi jį iškart apsidžiaugiau, rodė kempiniuką. Niekada iš to neišaugsiu. Išgirdau , kad kažkas barbena į duris . Priėjau net nepažiūrėjusi kas, kadangi tai būna tik Nona, atidariau jas , ir maniau mano širdis sustos. Tai buvo tas pats blondinas, kurį pažįstu jau trejus metus. Mano žandikaulis atvipo ir nežinojau kaip toliau kvepuoti. Niall nusiemė akinius nuo saulės ir nelaukes mano kvietimo užėjo pats.

- Labas Kate.-dideliais žingsniais patraukė link sofos,kai būdama vis dar šoke lėtai uždariau duris. Nuryjau seiles.

- Labas. - atsakiau trukinėdama.

-Ką čia veiki Niall?.-ėjau tiesiai prie reikalo, apžvelgiau jo aprangą ir buvau nustebusi kadangi jis vilkėjo  kostiumą. Jaučiausi labiau nei sutrikusi, vadinasi jie akis aplink ir kažkodėl tas įvykis vakar su tuo vaikinu tik parodo jog buvau teisi.

- Tavęs taip pat norėčiau to paties paklaust. Žinai kam priklauso šis viešbutis? O gi man. -. Jam tai ištarus likau kiek nustebusi, bet džiaugiuosi jog mokėjau oakankamai gerai nuslėpti savo emocijas. Negaliu išsiduoti jog esu sutrikusi, nes tik jie tai pastebės iškart būsiųa pažeidžiama.

- Atostogauju , ką galiu dagiau veikt.-Atsakiau uždariusi duris ir nusekiau jį iki sofos. Atsisėdau kiek toleliau nes sofų buvo trys, viena per vidurį dvi iš šonų , arbatos staliukas ir kabantis televizorius. Visas svetainės vaizdas vedė į papludimį

- Tai sakai patinka mano apartamentai. - tarė pakeldamas antaki Niall.

- Na , galėtu būt ir geresni. - atsilošiau ir sukėliau koja ant kojos. Nebuvo labai jauku kadangi buvau tik su ranksšluosčiu.

- Senai žinojau jog esi čia , bet tik šiandien nusprendžiau aplankyt. Kaip gyveni ? Nepavargai bėgti. Margaret Bevan? - nusijuokes paklausę manęs. Specialiai paminėjo mano vardą, kuriuo buvau apsistojusi čia. Niall apsilaižė lūpas nužvelgdamas mane. Mačiau kaip jo vienas lūpų kamputis pakilo. Per daug pasitikintis savimi ego buvo jo akyse.

- O kas sakė , kad aš bėgu. - atšoviau ir jis nusijuokė sarkastišku juoku.

- Ir taip aišku jog bėgi.- Nesimatai su mama jau šitiek metų. Nejau nepasiilgai jos. - žinau jog bando mane išprovokuoti kalbėdamas apie mano mama. - žinai jog mes neivienas jos nepaliesim. Ji saugi.

- Jūs gal ne , bet Dan...- nepabaigiau sakyt kaip mane pertraukia Naill balsas.

- Dan ieško tavęs , bet tu nusprendei jog reikia nužudyti Trevora. Niekas neliepė tau to daryti , reikėjo pranešti mums ir dabar ramiai gertum arbata su mylima mama. -pasakė piktai , jis visada buvo mano draugas , bet jis prisidėjo prie Malik paieškų , kad surastu mane , todėl tai keičia požiūrį į jį.

Tai neturi reikšmės, padaryta kas padaryta. Tai žinute visiems jos nesiartintu prie manęs. - šyptelėjau puse lūpos parodydama jog man tai nerūpi nors buvo visiškai atvirkščiai, jaučiu kaip širdis dreba, o rankaz slėpiau stipriais spausdama prie sofos jog jis jų nepastebėtų.

-Kokia buvai laikinuke tokia ir likai, nemanai, kad jau gana? Turiu omenyje kiek dar bėgsi? Galiausiai tavo bėgimas pražudys ne tik tave, tačiau ir tau brangius žmones.- tarė eidamas link durų. - nebijok Malik nesužinos kur tu iš manęs , leisiu pačiai viska užbaigt. - tai pasakęs dingo pro duris . Atsisukau į televizoriu ir numečiau iš pykčio ant žemės , jis sudužo.
-VELNIAS!!- surikau pati sau , ir mano balsas nuskambėjo per visa butą. Esu pikta. Mane rado po trejų metų mane sušiktai rado. Ir dabar prasidės karas...