Black Magic ( Draco Malfoy istorija )

2/ Skersinis skersgatvis (redaguota)

Praėjus savaitei nuo gauto laiško, ji su nekantrumu laukė rugsėjo pirmosios dienos. Sulaukusi penktos valandos vakaro, su garsu užvertė knygą „Jinxes for the Jinxed" ir atsistojo nuo lovos. Burtų lazdele mostelėjo link lovos ir lovos užtiesalas išsilygino. Priėjusi prie veidrodžio, jos žvilgsnis nukrypo link paveikslo, pakabinto ant baltos sienos.

Ant veido užkritusiomis juodomis sruogomis, stebėjo kūdikį savo rankose ir kai šis nusišypsojo, moteris pasižiūrėjo tiesiai į objektyvą. Nuoširdi ir plati šypsena, duobutės skruostuose ir blizgančios mėlynos akys šiuo metu žvelgė į Abigailę. Nejučiomis jos akyse susikaupė ašaros ir nusišypsojo. Mergaitė pasiilgo savo mamos ir negalėjo to neigti.

Greitai papurtė galva ir su delnais nusivalė tekančias ašaras. Su kita ranka pasitvarkė priekines juodas sruogas ir galinius auksinius plaukus ištraukė į priekį, kad jie gerai matytųsi. Apart plačios šypsenos ir ryškių mėlynų akių, Abigailė paveldėjo dalinai ir mamos auksinius plaukus, kurie buvo uždengti juodais plaukais. Didžiavosi turinti dviejų spalvų plaukus, kurie rodos jai suteikėjo dar daugiau pasitikėjimo savimi, kadangi ji išsiskyrė iš visų. Pasitvarkiusi savo megztuką ir plaukus, apsisukusi išėjo iš kambario.

Pabeldė į dideles medines duris ir nelaukusi tėvo leidimo, paėmė už metalinės rankenos. Susiraukė ir suurzgė, kai durys neatsidarė. Dar kartą patampė už durų rankenos ir niurzgėdama apsisuko. Nieko nesuprato. Jis buvo prižadėjęs Abigailei, kad kartu važiuos apsipirkti mokyklai, tačiau dabar net ir jo kabineto durys buvo užrakintos. Pora kartų pašaukė savo tėtį, tačiau negavo jokio atsakymo atgal.

Pradėjo truputį lėčiau eiti, kai pastebėjo gale laiptų stovinčią Sereną.

- Baik šūkauti po namus. Ruoškis ir keliausime į skersinį skersgatvį, - pranešė jai moteris.

Abigailė išleido nepasitenkinimo garsą ir susiraukė nuo nepažįstamo pavadinimo.

- O kur tėtis? Sakė, kad jis kartu su manimi keliaus

- Turėjo kitų reikalų, - burbtelėjo ir net nepažvelgė į einančią mergaitę už jos.

Abejoms nepatiko idėja keliauti kartu, tačiau nei viena ir neturėjo kito pasirinkimo. Iš pradžių ji laukė, kai galės prisipirkti naujų menkniekių mokyklai, bet keliaujant su ja, jos nuotaika kaip mat subjuro.

Dar labiau pradėjo burbuliuoti, kai išvydo skersinį skersgatvį. Iš tėčio pasakojimų, susidarė vaizdą, kad tai yra spalvingos gatvės pilnos įvairiausių krautuvėlių, blizgančios vitrinos, tačiau realybė buvo priešinga. Kai kurių krautuvių langai buvo užkalti, ant daugumos vitrinų buvo prikabinti dideli, violetinės spalvos, plakatai su kažkokiomis saugumo taisyklėmis, kurių Abigailė net nesivargino skaityti. Ant laisvų langų vietų, buvo užkabintos ieškomų žmonių judančios nuotraukos. Visa tai atrodė kraupiai ir ji tikrai nebenorėjo čia būti.

Nuvijusi visus pastebėjimus į šalį, mergina norėjo kuo greičiau susisukti ir grįžti namo.

- Duokš man sąrašą, - piktai sumurmėjo moteris ir pagriebė pergamentą, kurį laikė ir skaitė Abigailė, - Greičiau susisuksime jeigu aš sakysiu, kur eiti

Visą laiką iki krautuvės, Abigailė ėjo už pamotės ir šalia vyro, kurį paskyrė jos tėtis. Apsauga, dėl visa ko.

Priėjus prie violetinės nublukusios krautuvės, išpūtė akis, kai prie vitrinos stovėjo ir žvalgėsi didžiulis burtininkas. Rodos buvo dešimt kartų didesnis už Abigailę. Visas apšepęs ir su susivėlusia barzda. Tikriausiai vien dėl jo išvaizdos ir aptrintų drabužių, Serena mestelėjo šlykštų žvilgsnį, kai praeinant pro jį, nužvelgė nuo galvos iki kojų. Mergina susiraukė nuo Serenos šiurkštumo ir praeinant pro jį patį, maloniai nusišypsojo ir matė, kaip vyras kiek pasimetė.

Įėjus į patalpą, ją apgaubė šiluma ir balsai sklindantis nuo pakilos. Violetiniais drabužiais moteris, pakėlė galvą į atėjusius naujus klientus ir nusišypsojo pasisveikindama. Serena burbtelėjo panosei ir atsisėdo ant sofkutės, netoli lentynų su įvairiais audiniais.

Jai buvo gėda dėl pamotės nemalonaus elgesio su visais aplinkui esančiais žmonėmis. Abigailė maloniai nusišypsojo ir pasižiūrėjo į merginą, kurią matavo moteris. Šalia pakylos stovėjo dar du vaikinai, kurie nenusuko nuo jos žvilgsnio. Nemaloniai nusišypsojo ir pradėjo žvalgytis aplink krautuvę, bandydama prastumti laiką.

- Baik tripinėti aplinkui, - suburbėjo Serena ir atsigėrė arbatos, kurią pataisė pardavėja.

- Aš tau net netrukdau, - atsisukusi sumurmėjo, nenorėdama, kad mokiniai, kurie dar vis buvo patalpoje, girdėtų, kaip jos abi pykstasi.

- Trukdai, nes vaikštai palei mano akis

- Užsimerk, - kiek garsiau pasakė ir matė, kokia pikta buvo Serena.

Nekreipusi dėmesio į pamotės raudoną veidą, pasižiūrėjo į tris mokinius, kurie baigė susimokėti už savo pirkinius. Paskutinį kartą, juo tris nužvelgė, ir pati atsistojo ant pakylos.

Rankose laikydami daug įvairių krepšių su pirkiniais į mokyklą, ruošėsi eiti į gatvę, iš kurios atėjo. Abigailės žvilgsnį patraukė be galo spalvinga krautuvė, kurioje būriavosi žmonės. Ji vienintelė buvo tokia spalvinga ir taip gerai išsiskyrė iš kitų, neįdomių, parduotuvių. Ant vieno, panašaus iš buvusių violetinių plakatų, švietė geltonos raidės:

Ko sukat sau galvą dėl Patys Žinote Ko?
Verčiau ieškokit
UNOPŪ -
tai sensacinga priemonė tautai nuo vidurių užkietėjimo!

Nusijuokusi nuo įdomaus plakato, norėjo užeiti į vidų, tačiau daug žmonių joje, jos neviliojo, o ir pamotė burbėjo, kad galėtų ji pasiskubinti.

- Einu, einu, - sumurmėjo su ta mintimi, kad kada nors į ją užeis, apsisuko ir tą pačią akimirką, atsitrenkė į kažkokį žmogų.

Vaikinas, kai paskui pakėlė į jį galvą, akimirkai sušnairavo į Abigailę ir ją pastūmė.

- Žiūrėk, kur eini, - pro sukąstus dantis ištarė ir nuskubėjo tolyn gatve, net neatsisukdamas į išsižiojusią merginą.

Netekusi žado, nusivaipė nuo vaikino žodžių, kuris net neatsiprašė, kai pats į ją atsitrenkė.

- Toliau žiopsosi ir kitas tave nutrenks, - priėjusi arčiau Abigailė, pasakė Serena ir paėmusi už jos alkūnės, nutempė tolyn. 

//

2021. Užtrukau tik pusę metų:)

Anrtoji dalis yra tik 847 žodžiai, kadangi tai tik perredaguota dalis, tad nenorėjau kažko labai stipraus pakeisti.