Black Magic ( Draco Malfoy istorija )

Antra dalis

Pabeldžiau ir išgirdau jo leidimą.

- Prašau, - sumurmėjo ir pravėriau duris.

- Galbūt galiu nuvykti apsipirkti mokyklai? - paklausiau ir pažvelgiau į tėtį, kuris pakėlė akis į mane.

- Gerai, - linktelėjo ir atsistojo. Priėjo prie kairiosios sienos ir išsitraukęs burtų lazdelę, sušnabždėjo slaptažodį, bei atitinkamai perbraukė burtų lazdele. Sienoje prasivėrė ertmė, kurioje buvo padėti tėvo pinigai. Paėmė saują auksinių galeonų ir įteikė man. Įsidėjau į medžiaginį maišelį.

- Leisk protingai, - šyptelėjo ir nuėjo link savo stalo.

- Visados leidžiu, tėti, - šyptelėjau ir nusileidau į pirmąjį aukštą. Nuėjau link svetainės ir priėjau prie židinio. Netoli jo buvo padėtas auksinės spalvos staliukas, o ant jo buvo sidabrinės spalvos indelis. Jame buvo sidabriniai milteliai. Paėmiau saujelę ir įmečiau į žydinį. Užsiliepsnojo didelė, žalsvos spalvos liepsna. Įlipau į ją ir sušukau:

- Skersinis skersgatvis! - mane apgaubė žalsva spalva ir pradėjau suktis, suktis, suktis... jaučiau, kaip pradėjo svaigti spalva. Po kelių sekundžių tokio sukimosi, sustojau.

Išlipau iš židinio ir apsižvalgiau. Aplink buvo niūri pilka ar juoda spalva. Patraukiau tiesiai prie durų ir atidariau jas. Išėjau iš jos ir atsidūriau pačiame Skersiniame Skersgatvyje. Pasukau į dešinę pusę ir pradėjau eiti link šluotų parduotuvės. Tikrai žadu patekti į kvidičo komandą. Na bent jau pabandysiu... Nes šiaip išties gerai skraidau...

Priėjau parduotuvę ir pastebėjau, kaip vaikai buvo apsupę vitriną.

- Tai jinai, - prabilo su nustebusiu balsu.

- Ji nuostabi, - sušnibždėjo juodaplaukis berniukas.

- Hey, ar jinai išties geriausia? - paklausiau vaikų ir jie atsisuko į mane.

- Tu dar klausi, - nusijuokė blondinas vaikinas.

- Jinai pati naujausia, galingiausia šluota visame magijos pasaulyje, - su susižavėjimu kalbėjo rudaplaukis berniukas.

- Bei brangiausia, - pridūrė juodaplaukis.

- Man tinka, - šyptelėjau ir atidariau parduotuvės duris.

- Tu ją pirksi? - su nuostabą balse manęs paklausė.

- Aha, - linktelėjau ir įžengiau į ją.

- Galėsiu paliesti?

- Abejoju - ištariau ir atsisukau į rudaplaukį berniuką, - Nes paprašysiu, kad atsiųstu į mano namus.

- Oh, gaila, - išgirdau, kaip nuliūsta berniuko balsas.

- Jūs kelintakursiai? - atsisukusi paklausiau.

- Pirmakursiai! - laimingai sušuko trys berniukai.

- Oh, jei būtumėte bent antrakursiai, tai galbūt bučiau nupirkusi Jums tą šluotą

- Ką?.. Tikrai?.. Negali būti? .., - išgirdau, kaip berniukai sukrykštauja. Atsisukau į senuką pardavėją.

- Sveiki, norėčiau ... ammm..., - atsisukau į berniukus - Kaip jinai vadinasi?

- Blyksnis, - sušuko berniukas.

- Tai va, norėčiau Blyksnio šluotos, - šyptelėjau.

- Tuojau, panele, - šyptelėjo senukas ir nuėjo nuo prekystalio.

- Oh, mums jau laikas, - prabilo blondinas berniukas.

- Kokie jūsų vardai? - atsisukau į juos.