Black Magic ( Draco Malfoy istorija )

1/Laiškas (redaguota)

Žiovaudama ir dar vis valydamasi traiškanas iš akių, ji lipo žemyn iš antro aukšto. Šlepečių šlepsėjimas buvo girdimas po tuščius namus.

Praėjo mėnesis, tačiau jos nuomonė nepasikeitė. Jai čia nepatiko. Ant kalno stovintis dvaras apsuptas laukų ir miškų, kažkur tolumoje esanti jūra ir gyvenvietė, kuri priklausė jos šeimai. Slogi nuotaika sklandė ore, vis dar tušti namai ir niūrus kambarys, kuriame ji gyveno. Jau pasiilgo savo rožinio kambario, geriausių draugų ir mėgstamos ledainės, į kurią užsukdavo per kiekvienas atostogas. Visa tai liko Amerikoje ir mergina nežinojo ar kada ji grįš atgal.

Nusileidusi plačiais, marmūriniais laiptais į pirmą aukštą, praėjo pro auksinias įėjimo duris po kairę ir nesenai pakabintą didžiulį šeimos paveikslą dešinėje. Užmetė į jį akį, tačiau nekęsdama darbo nusisuko nuo jo. Labiau pasukusi dešinėn, įėjo į koridorių, kuriame degė tik pakabintos žvakės ant sienų. Nuo šalčio labiau įsisuko į rožinį chalatą. Artinantis arčiau arkos, kuri jungia koridorių ir valgomajį, balsai patalpoje tapo vis labiau aiškesni.

Valgomojo kambarys buvo ilgas su langais į terasą ir mišką tolumoje.  Ant baltų sienų kabėjo keli paveikslai ir uždegtos žvakės. Ilgas ir juodas keturiasdešimties vietų stalas per vidurį, pastatytas ant balto vilnos kilimo. Ant stalo pastatytos gėlės ir paruošti auksiniai įrankiai su lėkštėmis.

Kairėje pusėje, sėdėjo jos tėtis ir moteris, kuri gyvena kartu su ja nuo ketverių metų. Iš pradžių, rodos jie pykosi tarpusavyje, tačiau, kai pamatė ateinančia merginą, nutilo ir toliau valgė savo pusryčius.

Nusišypsojo tėčiui ir tyliai pasisveikino.

Gale sėdėjo keturiasdešimties metų vyras, vilkintis juodą kostiumą ir su sulaižytais į galą, auksinį atspalvį, turinčiais plaukais. Net ir prie stalo jis buvo pasitempęs ir rimtas.

- Abigaile, - švelnus moters balsas nuskambėjo iš vyro kairės pusės, - Galėjai bent jau tvarkingai apsirengti

- Mhm, - sumurmėjo ir atitraukusi kėdę, atsisėdo priešais ją, tėvo dešinėje.

Trisdešimt trejų metų moteris turėjo švelnų balsą ir mielą išvaizdą, kuri visus klaidino. Prieš tavo akis ji gali plačiai šypsotis ir maloniai bendrauti, tačiau iš tiesų regzti planus, kaip paversti tavo gyvenimą pragaru. Abigailė nemėgo jos nuo tos akimirkos, vos tik ji įžengė į jų dvarą Amerikoje. Nuo pat vaikystės negalėjo prisiversti ją vadinti mama, kad ir kaip to reikalavo.

- Jei tau bloga nuotaika, tai nereiškia, kad reikia ir kitiems ją gadinti, - pasakė žiūrėdama į merginą, prieš paimdama stiklinę su sultimis joje.

- Jei nepastebėjai, tai mano bloga nuotaika nuo tos akimirkos, kai tu atsiradai mūsų gyvenime, - burbėjo sau panosei ir padėkojo namų elfui atnešusiam jos pusryčius.

Abigailė niekados nesutarė su savo pamote Serena, bet tėčiui jau buvo nusispjauti. Jis nebesivėlė į ginčus, kad ir kaip Serena maldavo ją nubausti. Iš pradžių, dukrai skirdavo bausmes už kiekvieną blogą žodį pasakyta žmonai, tačiau koks tikslas bausti, kai tai niekados nepadeda?

- Ryte Jums atskraidino laišką, panele, - vos tik į burną įsidėjo paskutinį kąsnį, prie jos atsirado elfas laikantis voką rankose.

- Nuo ko? - pirmą kartą išgirdo tėvo balsą ir prieš atplėšdama laišką, pasižiūrėjo į jį.

Šiandien su ja net nepasisveikino, tačiau kištis į jos reikalus, pats pirmas.

Miss Abigail Goldenbrick ( Panelei Abigailei Auksasienei )
Goldenbrick Castle ( Auksasienių pilis )
Dorset ( Dorsetas )
England ( Anglija )