Aš tavęs visiškai nedominau, tavo dar visai visai jaunam kūne ir galvoje ošė malonus, tavo tamsiai rudus plaukus kedenantis, rugsėjo vėjas. Ko daugiau reikėjo tuo momentu...apart tavo plaukų, tavo šaltų akių ir tavo egzistavimo. Leisk perbėgt pirštais tavo plaukus, leisk apkabint, nors tu toks šaltas ir niekada nebandytum prisileist manęs. Bet aš mačiau, aš jaučiau, tu ėjai, visalaik ėjai, visalaik šalia, visada suvedami likimo ir aplinkybių. O, koks neišdildomas jausmas tas... Bet tai neteisinga, puikiai suprantu, kova vyksta manyje. Galbūt ji vyko seniai, bet nurašydavau tai tiesiog kvailystėm, bet tai jau darosi lyg ritmas pastovus. Baimė manyje. Kas bus kas bus... ką daryt su savimi. Lyg neturėčiau ir taip kuo rūpintis. Bet taip turėjo būti. O dievulėliau, pagalvojus, kiek ir kaip viskas galėjo pasisukti kitais keliais, bet visata nusprendė pašnibždėti sielos gilmelėse ir suvesti mus, nors ir toli, nors ir šaltai, nepasiekiami, bet šalia, arti. Niekad nemačiau tokių gilių mistiškų akių, nieks jų nematė, aš sakau, tai tik mum žinot, kas galėtų būt, kas bus, kas buvo ateityje...
KAMU SEDANG MEMBACA
Strangers eyes
RomansaMistiškumo, nežinomybės pilna istorija. Visa veikėjų ateitis taip pat dar nežinomybėje ir niekas net negalėtų pagalvoti, kas jų laukia, kas nuo šiol vyko ateityje niekas nepastebėjo, niekas nežinojo, įskaitant ir juos du pačius. Viskas tik likimo va...
