Tavo akyse mačiau, kaip į mane žiūrėjai, kaip tvarkeisi plaukus, kaip kažką šnibždėjai šalia stovinčiam draugui. Savas akis man buvo sunku atitraukt nuo tavęs, jos buvo priverstos vis grįžt ir grįžt. Bet aš apsimečiau, jog nematau, jog nerūpi... Giliai širdį žinojau, kad nedominu tavęs, galbūt atrodžiau juokingai, galbūt visai tau nepatikau, ir nebepameni manęs, bet man tai sunku pripažinti, geriau turėsiu tą viziją, kad kažkas sekundei įvyko... Kodėl visalaik save kankinu ir sau meluoju - nežinau. Norisi įvairovės, norisi tų momentų realybėje. Kai jų stoka - kūrybos darbas galvoje ir širdyje brandinasi, ne tik manojoje, likimas augina šaknis ir tavo viduj, tavoj širdį. Patikėk, aš nesijausčiau šitaip - tiesiog taip sau, viskas neveltui, ir aš tuo tikiu. Koks paslaptingas tas sutikimas tavęs buvo. Mes buvom taip toli nuo vienas kito, bet viduj jau kūrėsi ir vėl kartojosi mūsų praeitų gyvenimų istorija. Riba tarp mūsų - ji reali, ji tikra, bet tam pasauly, tam gyvenime, kuris dabar kursis, jos nėra, mes žinom, mes suprantam vienas kitą be žodžių, be judesių. Viską išduoda tos niūrios, gilios, šaltos akys.
ŞİMDİ OKUDUĞUN
Strangers eyes
RomantizmMistiškumo, nežinomybės pilna istorija. Visa veikėjų ateitis taip pat dar nežinomybėje ir niekas net negalėtų pagalvoti, kas jų laukia, kas nuo šiol vyko ateityje niekas nepastebėjo, niekas nežinojo, įskaitant ir juos du pačius. Viskas tik likimo va...
