This is my life

In hospital

Turėjau gulėti ligoninėje. Ilgai. Kai Tomas išėjo iš mano palatos jaučiausi vieniša, nesupratau kodėl.

Daktarai siūlė mano mamai vežti mane į pschine ligonine, bet ji nesutiko, visgi motina manęs nelankė, jai buvo gėda manęs... Ilgai galvojau apie Tomą.

Kita dieną jis vėl atėjo manęs aplankyti. Labai apsidžiaugiau!

- Sveikas sugrįžęs! - tikrai buvau laiminga jį pamačiusi.

- Ar... ar aš galiu tave apkabinti? - nedrąsiai išvebleno Tomas.

- Žinoma!

Jis priėjo prie mano lovos, prisėdo šalia, stipriai mane apkabino ir tyliai tyliai pašnibždėjo man į ausį:

- Man to taip reikėjo.

Tomas sedėjo apsikabinęs mane gal kokį pusvalandį nes nei jis nei aš neketinome vienas kito paleisti. Per tą trumpą laiką kol bendravau su juo... rodos sugebėjau jį isimylėti, kaip įmanoma nemylėti tokio mielo padaro?