This is my life

I'm "home"

Po kelių dienų mane išleido iš ligoninės. Nenorėjau grįžti namo, žinojau kad mama manęs nelaukia, bet visgi grįžau.

- Mam, aš jau namie... - labai tyliai sukuždėjau aš.

- Aha gerai. - girdėjau pyktį ir liūdesį jos balse. Nežinau bet ji tikrai nesidžiaugė.

-Gerai einu į savo kambarį.

-Mhm.

Lėtai lipau laiptais. Kai jau buvau prie savo kambario durų išgirdau mamos balsą iš apačios:

- Frost? Galim pasikalbėti?

- Žinoma. - vėl nuskuodžiau laiptais žemyn,- Kas yra?

- Noriu pasikalbėti dėl to vaikino, kaip ten jo vardas.. Tadas? Timas? Tobis.....

-Tomas mama, Tomas.

- Gerai tas "Tomas"- sarkastiškai sumurmėjo ji, - Aš labai jam dėkinga kad jis išgelbėjo tau gyvybę, nors tai skaitoma įsilaužimu nes niekas jo nepakvietė vidun, bet aš nenoriu kad tu su juo bendrautum, man jis visiškai nepatinka.

- Mama, jis man išgelbėjo gyvybę o tu drįsti teigti kad tai įsilaužimas ir dar liepti man su juo nebendrauti?!

- Girdėjai ką pasakiau!

- Mama aš jį myliu!

- Ką tu pasakei?! Nenoriu girdėti tokių kalbų savo namuose! Nenoriu išvis dabar tavęs akyse matyti! Eik į savo kambarį! Ir neišeik kol nesusiprotėsi!

Labai spyriojausi, bet ji sugebėjo mane įstumti į kambarį. Ir net mane užrakino jame.

-Žinai ką Frost einu į parduotuvę. Ir gal net rasiu tau sužadėtinį, kad nebekiltų "svajonės" apie tokias šiukšles kaip "Tomas".