Pabudau nuo balsų ir kūkčiojimo. Greitai atmerkiau akis ir vėl užmerkiau dėl perryškios saulės šviesos. Atsargiai atmerkiau akių vokus. Vaizdas iššokęs priešais mano akis mane šokiravo. Mano sesuo kūkčiodama bandė ištūkti iš prižiūrėtojos gniaužtų. Aš kaipmat suregavau ir pašokau iš nepatogios lovos.
- Kas čia vyksta?- sušukau.
- Tavo seserį įsivaikino,- atsakė prižiūrėtoja.
- Kas?- išsigandau.
- Miela porelė. Mergina negali turėti vaikų, taigi, atėjo čia ir įsivaikino šią raganaitę, - ji pasibjaurėjusi pažvelgė į Kessy.
- Ji neraganaitė,- supykau - tiesiog jūs ją gasdinat!
- Skaitykis su kuo šneki panelyte!- įniršo ta kalė.
Nekreipiau į ją dėmesio ir atėmiau iš jos savo sesę. Grubiai atsukau ją į save ir nuvaliau jos ašaras.
- Klausyk,- pasakiau ir ji truputį apsiraminusi pažvelgė į mane - Tu keliausi pas naujus tėvelius. Jie tave labai mylės. Supratai? O dabar bėk apsirenk ir eik su...- pažvelgiau į prižiūrėtoją - Lisa,- mano veidu jau nevaldomai tekėjo ašaros, o Kessy nepajudėjo iš vietos.
- Ar tu irgi eisi? - paklausė mergytė, bet aš papurčiau galvą.
- Ne. O dabar marš rreenktis,- sukūkčiojau.
- Be tavęs neisiu!- Kessy mane stipriai apkabino.
- Eik,- suurzgiau.
- Ne,- sesuo spiriojosi.
- Marš! - surikau ir mergaitė kruptelėjus pabėgo. Aš greitai apsirengiau rūbus ir verkdama išėjau į parką. Vaikščiojau ir galvojau, ką daryti toliau. Iš vaikų namų išeiti galiu, bet kur? Australija - iš kart supratau. Sydnėjuje gyvena mano pusseserė Lucy. Jai 18 metų, ji dirba puikų darbą, ir turi pakankamai didelį namą. Tik reikia jos paklausti. Dar kiek paėjau parku ir priėjusi taksofoną, paskambinau.
- Alio?- atsiliepė kaip visada linksma Lucy.
- Hey,- tariau - čia Lilly.
- Sveika,- pasakė kiek liūdniau - užjaučiu dėl Melan (mama).
- Ugh, ačiū. Klausyk, Kessy įsivaikino, o aš noriu iš čia iš trūkti. Ar galiu atsikraustyti pas tave? Mano daiktų nedaug,- sukryžiavau pirštus.
- Oh.. užuojauta. Bet, po velnių, taip žinoma! Kraustykis pas mane!- suriko Lucy ir aš nusišypsojau.
- Ačiū! Būtinai! Jau rytoj apie 1 pm. pasiimk mane nuo oro uosto.
- Gerai. Iki!- pasakė ir padėjo ragelį man nespėjus atsisveikinti.
Apsisukau ir pradėjau eit link vaikų namų.
Grįžusi namo, pažiūrėjau televizorių ir pradėjus temti, nuėjau į dušą. Kol vanduo lenktyniavo mano kūnu, aš galvojau apie Australiją. Išjungiau vandenį ir apsirengusi naktiniais, bei susišukavusi savo ilgus plaukus, atsiguliau į lovą. Prisiminusi, kas įvyko šiandien, apsiverkiau. Paverkusi gerą valandą, staiga pralinksmėjau. Rytoj aš vykstu į Australiją- kengūrų šalį, kad pamatyčiau Lucy ir pradėčiau naują gyvenimą. Po kelių prakeiktų minučių mano akių vokai apsunko. Užsimerkiau. Mano kvėpavimas sulėtėjo. Toliau tik aklina tamsa... Užmigau.
Atsiprašau, kad TAIP ILGAI NEKĖLIAU, bet turėjau problemų. Norėčiau tikros, normalios nuomonės apie šią rašliavą. Ačiū :333
-S
