Ashton namas buvo gražus. Gražesnis nei Lucy, nemeluoju. Bent jau iš išorės tai tikrai. Įėjome į vidų. Vaizdas buvo nerealus, kas privertė mano akis išsiplėsti, o lūpas šiek tiek prasiskirti. Pripažįstu, Ash skonis buvo geras.
- Patinka ką matai? - paklausė Ash man už nugaros. Jo šypsena buvo girdima net balse.
- Tu dar klausi,- apkabinau Ashton.
- Sesute, norėčiau dar taip pastovėti, bet tau reikia išsirinkti kambarį. Vaikinai laukia,- sukikeno jis.
- Sesute? - kilstelėjau antakį.
- Nepatinka?
- Patinka,- atsitraukiau nuo Ashton ir nulėkiau į viršų ir išsirinkau kambarį. Jis buvo gan didelis, su atskiru vonios kambariu. Raudonos spalvos. Ar neminėjau, kad tai mano mylimiausia spalva?
Išsikroviau daiktus ir nusileidau į apačią. Šiek tiek paklaidžiojau kol radau virtuvę. Joje sėdėjo Ashton, Calum ir Luke.
- Ką tu čia veiki? - kandžiai mestelėjo Luke.
- Gyvenu,- pavarčiau akis ir užsikaičiau vanilinės arbatos. Blondinas pavartė akis ir atsisuko į Ash. Pažvelgė į jį ir kilstelėjo antakį.
- Gyvena? Rimtai? - Luke paklausė Ashton.
- Yup. Gi aš prisiėmiau jos globą,- atsakė jis ir mirktelėjo man.
- Aš galvojau tu nerimtai,- Cal įsikišo, o Luke jam pritarė.
- Na, kaip matot rimtai. Galvojot, kad aš neatsakingas? - Ash kilstelėjo antaktakį.
- Ne! - Luke ir Calum sušuko vienu metu. Tuo metu mano arbata jau buvo paruošta.
- Einu į savo kambarį,- sumurmėjau.
- Iš vis kokio velnio tu čia atsivilkai? - Blondinas sušuko pavymui. Tai mane įžeidė. Girdėjau, kaip broliukas aprėkia jį, bet man tai nebebuvo svarbu. Nulėkiau į kambarį ir atsisėdau ant palangės. Ašaros nevaldomai lenktyniavo mano skruostais. Išgėriau arbatą ir pastačiau tuščią puoduką ant stalo. Pati atsiguliau ant lovos. Jaučiausi kaip tas puodukas. Tokia tuščia... mąsčiau. Kodėl Luke toks keistas? Vieną akimirką jis mielas, kitą - meta kandžią repliką. Nesuprantu jo. Ašaros vis dar tekėjo iš mano akių. Galiausiai verkimas mane išvargino. Užmigau.
Kita bus arba šiandien vakare arba ryt :)
-S
