Leicester City II

44

   " O yra daugiau su kuriais norėtum pasidulkinti?!"        Neištvėręs pakeliu balsą.

     Visi kas mane pažįsta, žino, kad aš ir savitvarda du nesuderinami dalykai. Paminėkime ir tai kad visi jausmai kuriuos jaučiu paaštrėja dvigubai jei kalba sukasi apie Kimberly. Ir taip buvo visuomet.

" Reikia gerai pagalvoti, nes pastarasis vos nenušovė manęs! "      Šūktelėja Kim ir nervingai rankomis pamosikuoja ore

      Trumpam palieku Kimberly ramybėje ir nusuku savo piktą žvilgsnį į šalia stovinčią Natali. Mergina akivaizdžiai iš visų jėgų bando susigaudyti situacijoje, po Kimberly žodžių Natali apimta nuostabos delnu užsidengia savo pravirą burną. Išsiplėtusios akys rodo, kad ji negali patikėti tuo ką girdi. Pagaliau ji pažvelgia į mane ir susipratusi iš kart prabyla

" Nieko nesakyk. Abejoju ar noriu čia likti."      Taria Natali bei apsisukusi aplink save pajuda išėjimo link. Džiugu, kad neprireikė žodžių. Mano žvilgsnis gali būti labai iškalbingas, jei tik to noriu.

" Ar tu pamiršai, kad esi pas ją namuose? Kas negerai su tavimi? Išvarei ją iš savų namų!"     Rikteli Kimberly vos Natali uždaro lauko duris

" Ar tau atrodė, kad ji priešinosi? Man atrodė, kad ji apsidžiaugė. " Suraukiu antakius bandydamas suvokti, apie ką kalba Kimberly

" Tu turbūt juokauji? Ateini čia ir Bandai man paaiškinti, kad aš esu tas asmuo kuris suknistai prisivirė košės? Bandai padaryti taip lyg aš būčiau tas žmo..."      Nustoju jos klausytis, bet nenuleidžiu akių nuo jos. Stebiu judant jos lūpas, nužvelgiu ore sklandančias rankas. užsimerkiu. Negaliu patikėti, jog tikėjausi, kad šis pokalbis praeis sklandžiai. Po keleto minučių jos monologo suvokiu, kad ji nesiruošia nustoti.

" Manai žaisi su manimi? Manai aš kvaila? Ne kartą sakiau, kad.. "

" Kim. Prašau. Nutilk. "      Tariu nervingai pirštais perbraukdamas plaukus. Tačiau mano prašymas jos nepasiekia. Ji negirdi. Nepaliaujamai kalba apie mane ir Olivia

" Nebūsiu tau patogi. Turėjau pasimokyti po Leicesterio. Tu nepasikeisi. Darei tai su Kler, darai dabar su Olivia. Bravo Harry. Tu – nepa... "

" Suknistai nutilk!!! "      Suriaumoju galutinai prarasdamas savitvardą.

     Kimberly akimirksniu nutyla. Užčiaupdama savo burną iš kurios be paliovos plūdo man adresuoti kaltinimai. Nužvelgiu ją, kad įsitikinčiau, jog ji nenutilo tik tam, kad sugalvotu kuo dar mane apkaltinti. Jos kūnas įsitempęs, akys plačios, dabar jau atidžiai stebi kiekvieną mano judesį. Negaliu patikėti, kad norint, jog ji mane išklausytų turiu ant jos rėkti.

" Sėsk."     Griežtai paliepiu parodydamas į sofą ant kurios prieš kiek laiko pats sėdėjau. Galbūt pagaliau suprato, jog neatėjau čia pakalbėti apie tai koks šiknius esu jos atžvilgiu. Ir meldžiu, kad griežto tono šį kart užteks. Dievaži nekenčiu rėkti ant jos, bet ji nepalieka man pasirinkimo

     Stebiu ją - Jos lėti žingsniai ir nuleistos akys leidžia man suprasti, kad pagaliau kalbėsime ta pačia kalba. Ji praeina pro mane ir netrukus klesteli ant sofos. Kūnas įsitempęs, susideda sau ant šlaunų delnus ir nunarinusi galvą pradeda žaisti su savo pirštais.

" Noriu tikėti, kad atidžiau klausysi manęs tuo atveju jei aš paaiškinsiu kas yra Olivia. Matau tai kelia tau labai didelį susirūpinimą, ir noriu, kad tu būtum dėl to rami. "      Ištariu ramiu balsu, dabar jau griauždamas save iš vidaus, kad galbūt turėjau būti kantresnis, turėjau susitvardyti ir nekelti balso

" Olivia yra Ray sesuo. Ray man skolingas labai daug pinigų. Bandau atgauti skolą jau porą mėnesiu, tačiau nepavyksta. Pamaniau, kad galbūt Olivia paprotins brolį grąžinti man skolą. Tai viskas. Nėra nieko dėl ko tu turėtum nerimauti. Šiandien mačiau ją antrą kart savo gyvenime. Neišdavinėju tavęs su ja. "       Paaiškinu viską kiek įmanoma aiškiau ir glausčiau, kad išvengčiau Kimberly klausimų. Mūsų žvilgsniai susitinka, kai ji pakelia akis įsitikinti ar sakau tiesą