Leicester City II

38

" Nesakyk, kad buvo taip blogai. "

     Šokteliu išgąsdinta pikto Harry balso tono, jo ilgi pirštai apsiveja mano kairės rankos dilbį, ir jis nedelsdamas pradeda tempti mane paskui save.

     Jam tempiant mane per mašinų aikštę atsisukusi žvalgausi ir meldžiuosi išvysti Natali, kuri galėtų išgelbėti mane nuo to kas tuoj įvyks. Ką aš bandau apgauti? Šioje situacijoje mane išgelbėti gali tik Dievas, galbūt dar čia ir dabar prasivėrusi smegduobė. Žinoma iš padebesių neišlenda Dievas ir smegduobė neprasiveria po mano kojomis, kai Harry atidaro man keleivio dureles. Jis kantriai palaukia, kol įlipsiu tuomet staigiu mostu uždaro dureles, sakyčiau šiek tiek per stipriai nei reikėtų. Akimis perbėgu per mašinos saloną, akys sustoja ties ekranu kuriame šviečia užrašas Range rover. Nuleidžiu akis ties savo rankomis, kai Harry apėjęs mašiną įsitaiso vairuotojo vietoje. Staigiai spustelėjęs greičio pedalą priverčia mane aiktelėti ir ranka įsikibti į dureles.

     Nieko gero nelauk Kimberly. O ko aš tikėjausi? Ką galvojau, kai su beisbolo lazda daužiau jo mašinos langus? Turėjau suprasti, kad nepadėkos man už tai. Turėčiau jo atsiprašyti. Tikrai Kimberly? Manai atsiprašysi ir jis pamirš faktą, kad su beisbolo lazda rankose šokinėjai ant jo mašinos kapoto? Kad nesugebi sutramdyti pykčio savyje?

" Turi penkias minutes susirinkti daiktus ir grįšti į mašiną. "      Neutraliu balsu pasakė Harry sustojęs prie seserijos namų.

     Daiktus? Kokius daiktus? Žvilgtelėjau į jį tikėdamasi, kad jis paaiškins apie ką kalba. Tačiau jis sėdėjo nekreipdamas į mane dėmesio. Šviesi seserijos namų siena jam pasirodė kur kas įdomesnė nei aš. Nedelsdama išlipau iš mašinos bei pasukau link įėjimo.

     Tik išvažiavus iš Londono suprantu, kad šiandien padėkos diena ir Harry buvo kalbėjęs apie tai, kad vyksime namo į Leicesterį. Širdyje pasidaro šiek tiek ramiau, kai suprantu, kad jis neveža uždaryti manęs į psichiatrinę ligoninę. Harry nevažiuoja mažiau dvejų šimtų kilometrų per valandą, todėl manau Leicesteryje būsime už geros valandos.

     Daug kartų galvoje svarstau kaip turėčiau atsiprašyti. Tačiau žodžių atrodo per maža. Žodžiai nieko neatpirks. Galėčiau pasakyti, kad esu pasiruošusi sumokėti už mašinos tvarkymą, bet manau, kad tai yra mums abiems aiškus faktas.

     Man skauda visą kūną ir esu velniškai pavargusi. Tačiau šis tylusis Harry rėžimas man neleidžia nei sekundei atsipalaiduoti. Kažkada jis prabils. O tuomet aš tikrai nenorėsiu nei atsipalaiduoti nei pailsėti. Tuomet aš tiesiog norėsiu, kad praeitos nakties niekada nebūtų buvę.

     Įvažiavus į savo kiemą, šiek tiek atsipalaiduoju, Harry nedelsdamas išlipa bei iškėlęs mano kuprinę juda namo durų link. Seku jam įkandin, nelabai suprantu kaip viskas vyks. Įžengęs vidun padeda kuprinę netoli laiptų, stebiu jį laikydamasi atstumo. Jam praeinant pro mane mūsų žvilgsniai trumpam susiduria ir jis sekundei sustoja. Šaltis perlieja mano visą kūną. Kiek daug nusivylimo manimi buvo matyti jo akyse. Jam išėjus pro duris dar kelias minutes sustingusi stovėjau negalėdama pamiršti stingdančio žalių akių žvilgsnio. Jam net nereikia nieko sakyti. Jo išraiškingos akys pasako daug daugiau nei jis sugebėtų pasakyti žodžiais.

" Kimberly! Kodėl stovi prie durų? Renkis esu išvirusi sriubos. O kur Harry? Jis nepasiliks pietų? Nusipirko naują mašiną? Turbūt Annie liepė grįžti namo. Mes labai jūsų pasiilgome. Nagi eime į virtuvę. Kaip jūsų kelionė? "

     Į realybę mane gražina džiaugsmingas laiptais besileidžiančios mamos balsas. Ji užpuola mane su daugybe klausimų, kuriems aš nesu pasiruošusi. Žvilgtelėjau per langą ir spėjau pastebėti kaip Harry išsuka iš mūsų kiemo. Spėju, kad pietų jis nepasiliks. Niekada negalvojau jog važiavimas vienoje mašinoje su Harry gali būti toks dusinantis.

<>

" Kimberly, kaip nuostabiai atrodai! "      Annie puola manęs apkabinti vos įžengiu pro duris. Draugiškai apsikabiname, ji atsitraukia ir vėl nužiūri mane

" Atrodai labai subrendusi "      Priduria iš kart

     Taip, aš esu ant tiek subrendusi, kad praeitą naktį girta išdaužiau tavo sūnui mašinos langus, tuomet bandžiau bėgti nuo policijos, nepavykus šiam planui, naktį praleidau ant areštinės suoliuko.

" Dėkoju, jūs taip pat labai gerai atrodote "         Prisiverčiu išspausti plačią šypseną, ir stebiu kaip jos pasisveikina su mano mama

     Įžengus į svetainę mus pasitinka Harry tėtis. Stalas tobulai serviruotas ir viskas atrodo labai nepriekaištingai. Harry tėtis nedelsdamas pakviečia prisėsti prie stalo. Svarstau kada nusileis Harry, bet mano mintis apie jį nutraukia Annie, kuri nori sužinoti apie tai kaip man sekasi koledže.

" Ar Harry dar ilgai vers mus laukti? "      Linksmai pasiteirauja Annie ir jų visų žvilgsniai susminga į mane

     Pasimetu nežinodama ką jiems atsakyti. Ar jis dar ilgai vers mus laukti? Kodėl to klausiate manęs?

" Jo nėra namuose? "          Nedrąsiai tarsteliu

" Jis namuose buvo tik dešimt minučių, pasidėjo daiktus ir išvažiavo. Sakė grįš iki vakarienės. "

" Atsiprašau, maniau tu žinai ką jis veikia "      Priduria Annie, kai supranta, kad pasijutau nesmagiai.

      Nutylame iš kart, kai išgirstame užsitrenkiant paradinėms durims. Harry pasirodžius svetainėje nuleidžiu akis link baltos lėkštės priešais save

" Labas vakaras "       Santūriai pasisveikina Harry

" Vėluoji "        Trumpai tarsteli Annie jam einant link manęs, nedelsiant Harry įsitaiso šalia manęs

" Atsiprašau, kad priverčiau laukti "        Sausai atsakė, savo ranką uždėdamas man ant nugaros

" Gražiai atrodai mieloji "      Švelniai kaip jam nebūdinga pasakė ir pasilenkęs pabučiavo į plaukus, persigandusi žvilgtelėjau į jį bandydama suprasti ką tai reiškia. Man nepavyko pagauti jo žvilgsnio, nes mano mama jau buvo užpylusi jį klausimais. 

     Vakaras ėjo labai sklandžiai, stengiausi kuo mažiau kištis į diskusijas, tai darydavau tik tuo atveju, kai nebebūdavo kur dingti. Mamoms baigus pasakoti apie naują prekybos centrą, kambarį užpildė jauki tyla. Visi žvalgėsi po stalą, svarstydami ką dar skanaus suvalgyti. Nužvelgiau šokolado pyragą, kuris labai vilioja mane.

" Harry nusipirkai naują mašiną? "      Tylą nutraukė Harry tėtis

     Šokoladinis pyragas atrodo prarado skonį, jis nebe atrodo toks skanus, kaip atrodė prieš kelias sekundes

" Ne, išsinuomojau kol sutvarkys mano "       Ramiai atsakė žvalgydamasi ant stalo ko nors skanaus

" Kas nutiko tavo mašinai? "       Dabar susidomėjusi pasiteiravo mano mama

" Taip, tu taip myli savo mašiną, nežinau kas turėtų nutikti ka.."

" Aš ją sudaužiau "      Pertraukiau savo ir Harry mamą

      Kambaryje įsivyrauja spengianti tyla, į mane susmingą visų akys

" Su beisbolo lazda "        Pridūriau