Pakeliu galva ir prieš mano akis stovi tamsiai rudų beveik juodų plaukų vaikinas su rudom kaip šokoladas akimis.
-Kas tu, kad ant tavęs jau pirmą dieną visi užsisėde? Paklausė aršiai ir piktai. Matau šis vaikinas nemėgsta, kaip nėra priimama jo pagalbą.
-Aš Luka, kuo vardu tu?
-Sandoras, neatsakei į klausimą kodėl tavęs visi nekenčia nors esi naujokė?
-Atiduok, telefoną tada gal kažką ir sužinosi.
-Oj ne man nepatinka, kad kai užduodu klausimą negaunu atsakymo.
-Sveikinu, teks atsakymus į savo klausimus surasti pačiam be mano pagalbos.
-Klausyk, nežinau kas tu esi ir kodėl tavęs visi nemėgsta, bet šitoj mokykloj nebus stumdoma nei Džeinė nei kas kitas.
-Arba kas?
-Sužinosi, bet čia buvo tik draugiškas įspėjimas.
Sandoras numetė mano telefoną ant stalo ir pats nuėjo atsisėsti prie lango. Jis naujokas, nes prieš trejus metus jo nebuvo šioje mokykloje. Kas jis toks ir kodėl gina Džeine. Šios mintys man nedavė ramybės visa pamoką.
***
Pamokos ėjo lėtai ir visi tie žvilgsniai pradeda erzint. Per pietų pertrauką patraukiau link valgyklos. Ačiū dievams, kad vienas stalas buvo tuščias. Nors trumpam gausiu ramybės ir galimybe pabūti viena. Tik kažkas sugalvojo sudrumsti ramybę ir prisėdo šalia. Pakėlus galvą išvydau tai ko nesitikėjau. Mano biologijos mokytojas sėdėjo šalia manęs.
-Luka, kaip pirma diena? Jis nebuvo nei kiek sutrikęs sėdėdamas šalia manęs, tik maloniai šypsojos.
-Viskas gerai mokytojau.
-Žinau apie įvykį su Džeine, gal norėtum pasakyti man apie jį? Nu va ir prasideda. Pavarčiau akis, kas akivaizdžiai nepatiko ponui Kolinsui.
- Manau nereikia nieko ir sakyt.
-Taip, tu teisi. Ar ruošiais man pranešti, kad aš esu savo gaujos lyderės mokytojas?
-Ne, nes tiesiogiai aš gaujos nevaldau, todėl nėra tikslo jums apie tai pranešti.
-Luka, žinau tai, bet turiu perspėti tave apie Sandorą. Jis turi savo gaują, bet pati supranti jai pasirinksi mafijos kelią turėsi reikalų su juo. Jis nemėgsta pašalinių savo teritorijoje. Kol kas jis nežino, kad esi šiaurinio tinklo princesė, bet jei sužinos jis tave nužudys, tik šį kartą nebus galimybės tau prisikelt.
-Man jis nėra kliūtis, Marko išmokė mane daug daugiau nei įsivaizduoji.
-Žinau, Marko buvo kaip tėvas ir man. Bet Džeinė yra jo gaujoje todėl venk jų. Aš iš gaujos esu vienintelis šiame mieste, bet tai yra laikiną. Nes yra, labai didelė galimybė, kad jie nepaliks to nedidelio incidento taip lengvai. Ir be to Sandoras nekenčia šiaurinio tinklo, nes jo tėvai prieš dvejus metus buvo nužudyti mūsų gaujos.
-Ačiū, kad įspėjai Kolinsai, bet aš pati moku susitvarkyti.
Ties šiais žodžiais atsistojau ir palikau valgyklą. Eidama koridoriumi link savo spintelės pastebėjau Džeine laukiančia manęs. Priėjusi prie savo spintelės ignoravau Džeinės žvilgsnį.
-Gal malonėtum atsiprašyti? Tas cypiantis balsas, galėjo būti tik jos.
-Niekada, tu to nesi verta.
-Luką, manai tu viena pasikeitei, tu net neįsivaizduoji kaip aš pasikeičiau.
-Man nerūpi Džeine tu vistiek esi tokia pati supuvus kokia ir buvai.
-O tu matau per trejus metus įgijai drąsos, bent pasakyt ką manai. Bet jei sugalvosi mane pažeminti nors dar kartelį, pažadu atsidursi ten kur ir turėjai būt visą šį laiką.
YOU ARE READING
Dingusioji
RandomLuka- pabėgo iš namų trejiems metams, tėvams teko palaidoti ją nes niekas nesugebėjo jos rasti. Per tuos tris metus ji surado sau artimų žmonių ir tapo vienos galingiausios mafijos grupuotės galva. Tačiau po trijų metų ji sugrįžta atgal namo, kur jo...