Dingusioji

She walks through hell with a smile, because she owns her demons

Naktis. Visur taip tylu. Tik suskambęs telefonas ją sugadino. Ekrane išvydau, kad skambina Pedro. Tai jis sugalvojo, kad man reikia grįžti namo ir pradėti gyventi normaliai ir kaip jam pavyko mane įkalbėti?

-Sveikas

-Mieloji, kaip sekės kelionė ar jau nusileidai?

-Taip, už valandos būsiu namie.

- Jei kas skambink, brangioji.

- Jei tik prireiks būtinai paskambinsiu, adios Pedro.

- Buena suerte, dama (sėkmės panele (vertimas iš ispanų)).

Ir vėl aš čia, grįžau namo. Ką aš bandau apgauti ši vieta niekada ir nebuvo mano namais. Stoviu oro uoste ir stebiu žvaigždėtą dangų, vien mintis, kad grįžau namo po trijų metų neduoda ramybės. Luka susiimk tau nebe penkiolika, tu pasikeitei, pasiekei dagiau nei galvojai, pats laikas parodyt pasauliui kas esi.

Būdama penkiolikos pabėgau iš namų, sugebėjau atsidurti Valensijoje nebuvo lengva nemeluosiu, bet aš tik norėjau pabėgt. Valensijoje mane rado Marko klaidžiojančia gatvėmis, kaip benamę ir priglaudė. Marko nebuvo paprastas žmogus, jis buvo angelo sielos, bet jame buvo ir demoniškoji dalelė. Jis valdė visą šiaurinį tinklą. Kitaip tariant vieną pagrindinių mafijos gaujų. Marko augino mane trejus metus, išmokė visko ką pats žinojo, taip pat suktis mafijos pasaulio reikaluose. Visados manim didžiavosi ir palaikė kiekvieną mano sprendimą, kad ir kokie jie beviltiški buvo jis juose sugebėdavo rasti teigiama pusę. Viskas buvo gerai iki to laiko kol Marko mirė, jis man paliko visą savo turtą ir vietą. Tačiau aš nusprendžiau grįžti namo pas tėvus, visi mano, kad esu mirus. Jie paprasčiausiai užkasė tuščią karstą be kūno, nes nepajėgė manęs surasti.

Su Pedro sugalvojome planą, kad patekau į avariją ir praradau atmintį. Visa ši informacija jau yra ligoninei ir kitose įstaigose jei kas sumanys patikrinti. O po avarijos patekau pas Marko ir po jo mirties staiga man grįžo visa atmintis. Planas nebuvo jau toks ir tragiškas, tikiuos, kad visi patikės. Kur tau nepatikės visa informacija jau suvesta, jie niekaip neįrodys, kad aš meluoju ir per tuos tris metus įgijau nemažai randų tai tik padės jiems patikėti.

***

Štai stoviu prie savo namų durų ir laukiu kol jas kas nors atidarys. Staiga durys prasiveria ir mane pasitinka moteris tamsiais plaukais, vis dar ryškiom žaliom kaip smaragdai akim, tik su pora raukšlių.

-Labas mama, ar galiu užeiti į vidų?

- Luka! Ką negali būti! Tuuu tu tu juk esi mirus... Motina sunkiai rinko žodžius ir stovėjo lyg pamačiusi vaiduoklį.

- Mama.... Aš gyva, pagaliau grįžau namo.

Mama pradėjo verkti ir apsikabino lyg meška. Nemeluosiu aš jos taip pat pasiilgau, nors ji nebuvo tobula motina.