Meluoja tie, kurie nuoširdžiai šypsotis nemoka...

Kas aš tokia? Ir kaip drįstu viešai rašyti?

Graži naktis, mano brangus skaitytojau, kad ir kas esi, tiesiog privalai pripažinti, kad dažnu atveju (ar bent 9 iš 10) įkvepia mus mąstyti, o gebančius jau rašyti tuos apmąstymus juodu ant balto nutapyti. 

Taip ir aš, nieko neypatinga panyčiukė, pasiilgstu to tikro, nesudarkyto taisyklių žodžio, kuris toks nepamylėtas lietuvių kalbos pamokų suoluose ir dėl to tik sąsiuvinių paraštėse gėlėm pražysta. Ar "gėlėm" tiktai maniškis?!

Tad, pasisėmusi iš pavyzdžių aš "rimą", tokių kaip gerbiamos A.Kavaliauskaitė bei E. Umbrasaitė ir ėmiau norėt rašyti vieną spalio pavakarį. 

Prisipažįstu, kad nesu aš nė per pusę jų profesionalumo ir gebėjimo rašyti lygio, bet norėčiau vieną gražią dieną joms prilygti bent ant popieriaus... Tad klaidų skyrybos ar rašybos ir, be abejo, stiliaus čia netruks, bet labai tikiuosi, kad tai bent jau bus mažiausia šios "rašliavonės" problema...

Neperseniausiai (kaip tyčia) skaičiau vieną knygą, kur teigė, jog geriausias būdas ištobulinti kokį nors gebėjimą tai jį nuolat daryti, kitaip sakant mokytis ne iš teorijos, bet praktikos, ir tai yra greičiausias (dėl to, žinoma, ir geriausias) būdas pasiekti gebėjimo mokėjimo tobulumą. Tad tai dar viena priežasti kodėl aš tai darau. 

Kol kas nežinau nė bendros tekstukų tematikos, tai jos ir neaiškinsiu, gal tik paskui turinį sukursiu aprašyme, kad naujokams būtų lengviau įsivažiuoti...

Labai noriu pasistengti nemoralizuoti, bet jei nepavyks - atsiprašau ir prašau nekreipti dėmesio, tiesiog visi mes turime vidinį kritiką lyg mokytoją, kuris ne visada susilaiko, nes yra vedinas tikrai gerų ketinimų, tai gal jam galim pabandyt atleisti?!

Pradedu rašyti kaip jauna moteris, gyvenime labiau už viską tetrokštanti nepriklausomybės, bet suvaržyta negailestingos gyvenimo realybės. Ir nežinau, kas iš to išeis (kartojuos, žinau bent tai), bet jei nors truputėlį tapsiu gabesnė savo argumentuotos nuomonės reiškime tekstais, patikėkit, patikėkit, man tai jau bus didinga pergalė!

Gražios arba daugiau nei gražios jums likusios valandos (tikiuosi, kad ilgiau nei tiek netruko jums skaityti, nes netruko man rašyti (tiesiog, nes negaliu skirti daugiau laiko:)) ir tiek to gero žodžio jums šįkart...

- toji pievų Rugiagėlė, kurios nenuskynei kadais ir leidai užaugti

2022.10.23