FBI Mergina

-------------

Po ilgos darbo dienos visi susėdome pavalgyt. Aišku, kaip visada Kenis ir Džiojis manim didžiavosi ir švaistėsi pagyrimais. Staiga Edis atsisuko į mane ir pasakė:

- Kaip naujokė, pasirodei visai neblogai.

Mes visi atsisukom į Edį. Niekas iš mūsų negalėjo patikėti, jog šie žodžiai išėjo iš jo burnos. Mums nespėjus nieko atsakyti Edis pridūrė:

- Aiškiai matosi, kad tau reikia daugiau mokytis.

Štai ir buvo jis su savo žodžiais. Tikrasis Edis. Iš jo komplimento ar gero žodžio sulaukti yra neįmanoma. Man atrodo aš ne karto negirdėjau, kad jis kažka gero pasakytų Keniui ar Džiojui.

- Edi, tu nieko nežinai. Pažiūrėk, tai buvo pirmoji jos misija ir jos pasirodymas buvo tobulas. - pasakė Kenis, kol Džojis pritardamas linksėjo galva.

- Gerai, gerai. Ji pasirodė tikrai neblogai, bet visada galima pasirodyti geriau,- pasakė Rajanas - šiandien pailsėkit, bet Kate, neleisk vienai gerai misijai suteikti tau vilties, jog viskas eisis pagal planą.

- Ačiū Rajanai. Pažadu toliau stengtis ir nenuvilti tavęs ir komandos.

Kampučiu akies mačiau kaip Edis greitai šyptelėjo.

Kita ryta dar neprašvitus, Kenis mane pažadino, tiksliau ištempė mane iš lovos.

- Šį rytą tavęs laukia staigmena, bet ji tau nepatiks.

Kenis paemė mane už rankos ir nusivedė į mokymo salę. Išpradžių nesupratau, kuo šiandiena tokia įpatinga, tada pamačiau jį. Edis stovėjo atsiremės į sieną, pamatės, kad aš įėjau, jis atsistojo ir pradėjo eit link manęs. Kenis man tyliai pašnabždėjo:

- Tavo staigmena - šiandien tu treniruosies su Edžiu.

Aš staigiai atsisukau į jį, tada į Edį ir vel į jį.

- Ką? Tu? Ne... Ne, negali būt. Jis? Ne...

- Kas ne. Spėju Kenis tau jau pašnabždėjo, bet nuo šiandien aš tave treniruosiu. - pasakė Edis šaltu balsu.

Kenis greitai išbėgo iš salės ir paliko mane viena su Edžiu.

Diena buvo ilga. Iš salės išėjau išsunkta, vos pavilkdama kojas. Mano visas kūnas padengtas melynėm. Man atrodo man skaudėjo visus mano kūno raumenis. Kenis ir Džojis stovėjo priešais sale. Man išėjus jie pradėjo juoktis. Paskui mane iš salės išėjo Edis:

- Iki rytojaus,- jo veide akivaizdi sadistiška šypsena.

Aš staigiai atsisukau į jį, bet nieko neatsakiau. Mano veide akivaizdžiai matėsi šokas ir baimė, tai privertė Edi juoktis.

Rytojaus? Ar tai reiškia, jog nuo šiandien treniruosiuos visalaika su Edžiu? Bet kita diena atsakė į visus mano klausimus. Diena buvo tokia pati sunki ir varginanti. Kaip ir vakar Edis išeidamas pasakė iki rytojau ir mano baimė pasitvirtino - nuo šiol treniruosiuos su juo.

Dienos susiliejo į vieną. Kiekviena diena tas pats, tos pačios intensyvios treniruotės. Bet iš lėto mano kūnas pradėjo mažiau skaudėt, mažiau melyniu dengė mano kūną.