Before You

Palei ežerą

Hey! Ką veiki?

Hey. Studinu, o tu ką?- užklausiau jo, pasiimdama kompą ant lovos.

Jis atrašė iškarto: Po sporto grįžau ,susitvarkiau reikalus ir lėksiu neužilgo su vaikinais susitikt.

Supratau:)

Jau kurį laiką nieko neatrašo. Tai ženklas, kad susikaupčiau ties darbais. Girdžiu rėkimą iš apačios, Bleet!! Ar jūs išmoksit žaist?? Tai buvo mano tėvas. Iš jo balso galima suprasti, kad žiūri krepšinį ir jo favoritai pralaimi. Vaikystėje visada su tėčiu žiūrėdavome krepšinį kartu. Nors ir nieko nesuprasdavau, nes buvau per maža, jis sedėdavo šalia ir mokindavo mane krepšinio taisyklių. Su laiku ir imdavo kartu į krepšinio treniruotės, leisdavo jam gėdos pridaryti prie draugų. Būdama septynerių metų, pradėjau lankyti futbolą. Ir man sekėsi kur kas geriau, nei krepšinio aikštelėje. Manau todėl, kad buvau ir iki šiol esu labai mažo ūgio, ir pelnyti taškus į lanką, buvo iššūkis. Tėvas aišku nelabai patenkintas buvo , nes akivaizdu, kad krepšinis buvo labiau prie širdies bet jis visvien dalyvavo kiekvienose mano varžybose. Nusileidusi žemyn, nuėjau iki tėvo.

Na, kas laimi? Vėl mum prastai sekasi?- prisėdusi prie jo, paklausiau.

Tai kaip visada, ateina trečias kėlinys ir nebemoka žaisti- tarė visas pasipiktinęs.

Nieko nuostabaus- su nusivylimu pridūriau.

Vyko atkrintamosios varžybos, kas buvo svarbu. Pasibaigus žaidimui, mes laimėjome. Tėvas buvo laimingas, kaip niekad. Pažiūrėjusi į telefoną , visi kėlė į savo storius , kaip švenčią pergalę. Jeigu visi, tai ir man reikia. Nufotkinau televizoriaus ekraną , kur akivaizdžiai matėsi rezultatas ir paspaudžiau ,,Post". Tėtis ištiesė man žaibą ir aš patraukiau link viršaus.

O tu panelė taip ir liksi nevalgiusi, nežadi pavalgyt su mumis?- pasitikusi mama prie laiptų užklausė.

Žadu, tuoj ateisiu. Atsakiusi jai, nubėgau iki savo kambario. Vos Įžengusi pro duris, suvibravo mano telefonas :

Atleisk, krepšinis ėjo. Matau ir tu žiūrėjai :D Visus nervus ištampė, gal nuotaiką pakelsi? :)

Kaip man tau ją pakelti?

Žinau, kad mėgeja esi vyno ,tai gal savaitgalį susitinkam? Ar esi susiplanavusi?

Fuck. Jis nori susitikti, ką man rašyti?

Estilija!!! Maistas šalą!- užrėkė mama.

Ateinu, ateinu.- atsakiau ir toliau spoksavau į jo žinutę.

Negaliu, dirbu.

Tu rimtai, nieko geresnio negalėjai sugalvoti? Ir kur tu dirbi, kai paklaus tavęs? Išėjau iš darbo, kai prasidėjo mokslo metai. Kiekvienais metais vasaros sezonų, dirbu padavėja restorane kartu su Julia. Jau beveik mėnuo bus, kaip nedirbu ir manau, kad katik sau išsikasiau duobę.

Gaila..Gal pavyktų kokia darbo dieną tuomet? Nelabai spėju?

Mąstyk Estilija, mąstyk.

Mokausi iki pietų.

Na taip, jis dabar tikrai suprato, kad aš vengiu su juo susitikti. Bet ko jis tikisi, mes savaitė pažįstami, ir tai neesam vienas kito matę. Jis gal tikrai serijinis žudikas , kuris kesinasi mane nužūdyti? Arba aš dar neesu pasiruošusi kažko prie savęs prisileisti. Padėjusi telefoną ant lovos, nusileidau į virtuvę.

Na, kaip mokslai Estilija? Pasakok- paklausė mama, bevalgydama lazaniją.

Neblogai. Mėluočiau aišku jeigu sakyčiau, kad labai ,,įdomu", bet tikrai kaikurios paskaitos įdomios ir vertos dėmesio.

Mhm, tik ne tavo.- leptelėjo brolis.

O tau kaip sekasi? Girdėjau vis dar kompiuterio areštas- sarkastiškai šyptelėjau jam.

O aš girdėjau, kad tave bernas paliko.- pridūrė jis.

Baigiat! pavalgot ir einat aiškintis savo santykius ne prie stalo- tėvas pakėlusiu balsu tarė.

Mano broliui penkiolika, man bus dvidešimt vieneri , bet mes vistiek ginčijamės kaip maži vaikai. Nelabai esu mėgėja nusiliesti, o jis mėgėjas pridurti kažką, ,,pajuokauti", nes jo metų tai atrodo labai kieta. Pavalgiusi, nuėjau atgal į savo kambarį ir pažiūrėjau ar jis man atrašė.

Tiksliai, supratau. Nu tikiuosi sutarsime, tau visada atrasiu laiko ;) Tu man tik papasakok kokia tau atmosfera labiau patinka , o aš viskuom pasirūpinsiu.

Žandai paraudo, nusišypsojau. Miela. Pažiūrėjau kiek valandų, beveik 18. Nusprendžiau išeiti pasivaiksčioti , įkvėpti grynu oru. Persirengusi šilčiau, patraukiau link išėjimo. Gatvės buvo tuščios, keista. Vakaras buvo pakankamai gražus, nešalta. Buvo lengvas vėjas, kas man visai patinka.

Estilija?

Tai buvo pažįstamas balsas. Atsisukusi pamačiau Džo.

Labas. Atleisk, kad neatrašiau, buvau apsikrovusi darbais.- pamėlavau.

Suprantu pilnai, viskas gerai. Malonu vėl susitikti.- jis priartėjo porą žingsnių arčiau manęs. Kur žygioji?

Išėjau pasivaikščioti, pravėdinti galvą nuo studijų- vėl pamėlavau.

Galiu prisijungti? Pats panašiu tikslu išėjau prasieiti- pridūrė jis nusišypsodamas man ir aš linktelėjau.

Soo.. Kaip tau sekasi vėl pritapti grįžus iš užsienio?- bandydama nutraukti nejaukią tylą, paklausiau.

Neblogai, turiu kelis pažįstamus čia bet ne per daugiausiai. Su vienu iš jų tau teko susipažinti per vakarėlį. - pavaizdavo, kaip bando priekabiauti. Atleisk, Nikas kai prigeria, jam ribų nėra.

Suprantu, nelabai sureikšminau, moku nuo tokių apsisaugoti. Ačiū, kad užstojai tą vakarą- padėkojau jam ir mes nuėjome toliau.

Nepyksi jeigu paklausiu, ar turi vaikiną?- mačiau, kaip jo veide išmušė prakaito lašai.

Jau nebe, išsiskyriau- užtikrinta atsakiau.

Aišku, atleisk. Jeigu nemalonu kalbėtis apie tai, pats ne per seniausiai išsiskyriau, suprantu tave- pridūrė išspausdamas lengva šypseną.

Žinau- leptelėjau, o paskui supratau, kad jis nežino, kad aš žinau, Julios dėka. Jis pasuko galvą į mane ir pažiūrėjo keistu žvilgsniu.

Žinau turiu omenyje, kad supranti mane. Panašus į tokį, kuris suprastų. - dabar jau man mušti prakaitas pradėjo. Jis pagalvos, kad persekioju jį ir esu nestabilios būklės. Nesiginčysiu net, jis teisus. Jis nusišypsojo ir mes patraukėme palei ežerą. Kalbėjomės apie santykius, sužinojau, kad jį taip pat išdavė tai turėjome bendrą kalbą. Daug apie save nepasakojau, nes nepažinojau jo, paminėjau tik tiek, kad mane antra pusė irgi iškeitė tačiau nesileidau į detalės. Jis priešingai, labai atsivėrė, matyt, nelabai turi su kuo apie tai pasikalbėti. Staiga mūsų pokalbį nutraukė mano telefono vibravimas:

Miegi?? - nieko neatrašiau.

Ar viskas gerai?- paklausė Džo.

Taip, eisiu jau link namų, nebaigti darbai manęs laukia- pridūriau jam duodama jam sarkastišką šypseną.

Supratau, palydėsiu tave. Ir šį kartą leisk man palydėti tave- nusijuokė jis ,o aš linktelėjau.

Priartėjusi prie namų padėkojau jam, kad palydėjo ir mes atsisveikinome.

Buvo smagu pakalbėti, parašyk jeigu reikės ,kad tau kompanija palaikyčiau- pridūrė jis pamirksėdamas man.

Grįžusi namo, sukritau į lovą. Žinojau, kad manęs darbai laukia , jie jug patys nepasidarys. Pajutau vibraciją ir tai buvo vėl jis:

Spėju miegi jau, labanaktis ;*

Velnias, ką rašyti man jam?