,,Ak,kokia tu nevėkšla,Zoe".
Net nesiruošiau atrašinėt.Galbūt vaikai neturintys ką veikt man ir rašinėja.Nusileidau į mokyklos rūbinę.Dabar,tik 6:40,mokykloje tik keli žmonės,tad čia tamsu.Uždegiau šviesą.Teko eiti į pačią giluma,nes ten mūsų klasės rūbinė.Čia tvyrojo labai nejauki tyla.Pasikabinau savo paltuką.Einant rūbinės pagrindiniu koridoriumi,vėl gavau žinutę.
,,Zoe,o tu nebijai vaikščioti viena rūbinėj tokiu metu?"
Tiesiog ignoravau jį ir lėtai išėjau iš ten.Nuėjau į tualetą.Tvarkiausi savo išsitaršiusius plaukus.Nesusitvardžiau neatrašydama.
,,Prašau,neberašyk man.Tai keista,tu keistas.Tai baugu.Nustok."
,,Oh,Zozi,aš tik pradedu;)"
Pala,pala..Iš kur jis (gal ji?) žino mano pravardę,kuria mane vadino tik tos merginos..Kas per velnias čia vyksta?!
Ak,jei turėčiau naujesnį telefoną šis numeris jau būtų užblokuotas.Deja,teks kest šito psichopato priekabes.
Išjungiau savo telefoną ir įmečiau į kuprines giluma.Bent jau taip galiu pabūt ramybėj.Po pamokų mane pasitiko draugas Ashton.Jis tik draugas,neprisigalvokit ko nereik.
Visą kelią ėjau nuleidus galvą ir susimąsčius.Man buvo smalsu ko tas ligonis man prirašė.
-Zo,tau viskas gerai?-paklausė Ashton,-ar girdėjai ką sakiau?
-Ne,jei gali pakartok,-sumurmėjau ir toliau mąsčiau.
-Zoe,-tarė jis atsukdamas mane į save,-arba tu man pasakai,kas vyksta,arba kitaip nieko nebus!
××
