Išgirdau krebždesį kambarį.Atsisukau į jo pusę.Hmh,galbūt pasigirdo.
Apsisukau ant kito šono,bet neiilgam.Vėl krebždesys.Atsisukau,bet greit pajaučiau aštraus peilio ašmenis įsirėmiant į kaklą.
-Tik surėk,suleisiu tau jį,-tarė iki kaulų mėsos pažįstamas balsas.
Suvokiau tris dalykus.1-Tai Harry Edward Styles.2-man galas.3-nerėksiu,nes nenoriu mirti.Nepagalvokit,aš nesavimyla,bet įsivaizduokit,jei viena rytą rastumėt savo dukrą-seserį negyvą.Not So Fun.
Garsiai nurijau seiles ir po biški kėliausi iš lovos.
-Šaunuolė,-nusišypsojo.
Jis suėmė mane už rankos ir kitą šoną priglaudęs prie savojo.
-Jei sumanysi bėgti,-sustojo po langu,kai mane išmetė pro ten.Nusibrozdinau savo nuogas kojas,-aš tave sugausiu,o tada pasigailėsi,kad gimei -sušnabždėjo.
Suprantamai linktelėjau.Aš bijojau jo.Jis man visad kėlė baimę.
Štai mes judėjome gilyn į tamsią naktį.Sudrebėjau iš šalčio.Tedėvėjau ploną maikutę ant šleikučių ir trumpus šortukus.Jis prisgaudė mane arčiau.
Pagrobėjas atvedė mane į juodą Nissan Qashqai.Iš bagažinės ištraukė virvę.Surišo mano rankas bei kojas.
Tada išsitraukė lipniąją juostą.Jis pažiūrėjo į mano lūpas.Pirštu perbraukė per jas.Atsitraukiau,bet jis tik šiurkščiai nusijuokė.O tada užklijavo man burną.
Įgrūdo į bagažinę.Jis nusiėmė kepurę ir pasitaisė garbanas.Tada nusišypsojo ir užtrenkė bagažinę.
Mano skruostais tekėjo ašaros.Kas dabar bus?Gal man kažkaip atidaryt bagažinę ir nusižudyt?Ką.man.daryti..
Užsimerkiau ir tikėjaus blogiausio,kai variklis užgeso.
Jis atidarė bagažinę, ir pakėlęs mane nešė,bet nieko nemačiau nes buvau užrištom akim. ,,Dėl tavo pačios saugumo".Toks buvo jo pasitesinimas.
Po kelių minučių buvau numesta ant čiužinio.Tada jis man švelniai atrišo akis.
-Viskas gerai,dabar tu mano,-nusišypsojo,-ir nė nebandyk bėgti iš čia,nes vistiek tave rasiu,o tada gali būt dar blogiau,-pabučiavo man viršugalvį.
Spjoviau jam į veidą.Jis nusivalė jį.
-O šito nereikėjo daryt,mažute,nenoriu tavęs skriausti,-pridėjo savo ranką ant mano vidinės šlaunies pusės,-dabas,nuiimsiu tau juostą,bet jei rėksi,-suspaudė taip duodamas ženklą,-supratai?
Tylėjau.Tiesiog žiūrėjau į jį.Bandžiau jį sujaudinti,bet nepavyko.Patempiau nosį.
-Ar supratai klausiu!?-pakratė mane per pečius.
Linktelėjau.Jis nuėmė ją.Suklupau ant čiužinio.Kai jis išėjo,nejudėjau iš vietos,bet akimis laksčiau po kambarį,jei jį taip galima pavadint.
Ne,tai greičiausiai rusys.Nes čia yra vienintelis mažas,siauras langelis,pro kurį vos pralįstu mano ranka.Bent žinosiu,koks dienos laikas..
Mano mintys man ir terekė:
-Tu pagrobta.
-Ar pamtysi tėtį?
-Ar jis tavęs nenužudys.
-Nori dingti.
-Nekenti savęs ir nori mirti.
-Styles yra ~H.
××
