Lėtai pramerkiau akis ir nusivyliau vėl pamačius,ne savo mielą ir šiltą kambarį,o tamsų ir šaltą rusį,pro kurio mažą langelį švietė saulės spinduliai.
Atsistojau ir basomis kojomis nutipenau link durų.Palenkiau rankeną.Užrakinta.
Sunkiai atsidusau,ir atsirėmiau į sieną,bet išgirdau kaip atsidaro durys.
Tarpdurį pasirodė Harry.Jo veidas atrodė ramus ir jis net nusišypsojo.
-Kaip miegojai?-paklausė.
-Kada mane paleisi?-ignoravau jo klausimą.
-Zoe,-nusijuokė,-negi nieko išskyrus šį sakinį nežinai?Eime valgyt.
-Nenoriu,-pažiūrėjau piktai į vaikiną o tada į žemę.
Harry puolė prie manęs ir pakėlė nuo žemės.
-Paleisk!-sušukau.
Jis nunešė mane į svetainę ir paguldė ant sofos.Žiūrėjau į jo akis.Jis tylėjo.
-Einam,-tarė po kurio laiko.
Atsistojau ir atsisėdau prie stalo.Jis peržvelgė laikraštį ir sviedė jį man.
-Paskaityk antraštę,-sumurmėjo valgydamas.
Lėtai pakėliau laikraštį.Ištiesų,pirmame puslapyje mano nuotrauka.Viršuje užrašas:
,,Prieš mėnesį dingusi mergina vis dar ieškoma"
Pajaučiau akyse ašaras.Mečiau laikraštį ir pasileidau į tualetą.Užsirakinau.
Išgirdau beldimą.
-Zoe,atidaryk duris!-suriko Harry.
Apsisukau.
Vonia,langas,veidrodis..
Pažvelgiau į veidrodį.Veidas buvo išteptas tušu,praskeltas antakis.Nekenčiu matyt save tokią..Trenkiau į veidrodį.Jis skilo į daug šukių kurios pabiro ant marmurinių vonios grindų.Aiktelėjau.Iš rankos smarkiai bėgo kraujas.
-Zoe!-bandė atidarinėt duris vaikinas,-ką tu ten darai!?
Paleidau vandenį.Balta kriauklė nusidažė tamsiu raudoniu.Vanduo nepadėjo,bet jo čiurlenimas mane ramino.Tad palikau jį atsuktą ir žiūrėjau į suskilusį veidrodį.Jame pasirodė šimtai mano atvaizdų.
Papūtė šaltas vėjas.Atsisukau.Tai tebuvo atidarytas langas.Atidarytas langas!Tai mano šansas..
Xx
