Grįžau namo ir dariausi vakarienę,nes tėtis išvažiavęs į konferenciją.Arba,sėdi su kokia žavia dama prabangiame restorane ir gurkšnoją raudoną,kaip jos suknelė,vyną.
Mes su tėčiu neesame labai artimi,jis užsiėmęs darbo reikalais o aš dainavimu ir šituo žmogum kuris man rašo.
Kol virė makaronai,varčiau žurnalą.Nusičiaudėjau.Suvibravo telefonas.
Kd:,,Į sveikatą:]"
Wtf?!Apsižvalgiau.Mano nugara nuėjo pagaugais.Ar jis čia?!Paėmiau peilį.
Kd:,,Maže,padėk tą peilį."
Dabar pagalvojau ar mano durys užrakintos.Aš,stoviu susigūžusi kamputį,prie virtuvės,žiūrėdama į jų pusę.
Kd:,,Tai,neįsileisi?:("
O TU ŠVENČIAUSIASIS..Jis ten.Kažkas pradėjo belstis.Ne,ne,ne!Bet,tai gali būt tėtis..Priėjau arčiau nukreipdama peilį į durų pusę.
Pažiūrėjau pro akutę.Uždengta.Kažkas ten sušlamėjo.Šūdas,tai ne tėtis,jis taip nesielgtų!
Greit nubėgau atgal.Po kurio laiko viskas nutilo.Atsidusau ir įšėmiau makaronus iš puodo.
Visiškai praradau apetitą.
Išgirdau viršuje krebždesį.Ten nieko nėra,Zoe,tau pasigirdo.Man tik pasigirdo..
Ne,ten tikrai kažkas vaikšto!
Vėl griebiau peilį.Kažkas ten tikrai yra.Lėtai lipau laiptais.
-Kas ten?-sušukau.
Žingsniai ir krebždesys nutilo.Viską jau buvo užklojus tamsa,o jungiklis kitoj pusėj.
-Bū!-sušuko kažkas.
Pradėjau klykt ir išmečiau peilį iš rankų,bei pasileidau bėgt žemyn į šviesą.Aš tuoj mirsiu,tuoj mirsiu!Myliu Asthoną ir savo šeimą!Neskriausk.
Nubėgau į virtuvę*joje buvo laiptai į viršų.Pasigirdo žingsniai ir aš pamčiau žemyn lipant mano brolį Caspar.
-Caspar?!-atsidusau,-subingalvi tu,išgąsdinai!-puoliau jam į glėbį.
-Ir aš tavęs pasiilgau,-nusijuokė.
-Kaip čia patekai?-paklausiau žiūrėdama pro langą šalia durų,hmh,atrodo tuščia.
-Um,Zoja,aš turiu raktus,-pažiūrėjo į mane ,,duuh" veidu.
-Nori valgyt?-paklausiau.
...
××
Woho,ką manot apie naująjį viršelį ir šią dalį?Pagaliau bus veiksmo!
