Sveikimo kelionė

7

Iki šiol už grupės ribų Abigailė buvo susitikusi tik su Izabele, tad jaudinasi prieš susitikimą su nepažįstamąja. Į vietą atvažiuoja anksčiau ir užsisako puodelį karšto šokolado. Patogiai įsitaisiusi laukia, kol moteris atvažiuos. Susitikusios trumpai apsikabina. Perdavusi knygą ant kurios ryškiai didžiosiomis raidėmis užrašyta FIREPROOF moteris papasakoja, kaip ši knyga padėjo jos pačios santuokai. Kaip klusniai atlikdama užduotis tapo geresne žmona ir iš naujo pamilo savo vyrą. Abigailė įdėmiai klausosi pirštais perbraukdama raides ant viršelio, paatvirauja, anksčiau galvojusi, kad jos tėvų santuoką ideali. Nė nebūtų sapnavusi, kad šie jau seniai atitolę vienas nuo kito. Nežino, kaip dabar turėtų jaustis. Baigusi pasakoti nuklysta į apmąstymus. Juk tėvai prie jos ar Gabrielės net griežtesnio žodžio vienas kitam nepasakydavo. Negi visa tai buvo tik spektaklis? Moteris sugražina Abigailę į realybę užklausdama ar jos tėtis skaito angliškai ir ši patvirtina, kad taip. Juk tėvai turėjo ir darbinių, ir asmeninių reikalų su užsieniečiais, daugiausia anglakalbiais. Kalbant apie santuokos atstatymą ir pačią knygą moteris ima atvirauti.

- Reikia pilnai įsipareigoti ir užduotis atlikinėti ne atmestinai. Prieš sužinant apie tokį iššūkį buvau labai priešiška. Buvome netoli skyrybų. Maniau, kad tai dėl mano neištikimybės, apie kurią jis sužinojo. Tada prasidėjo konfliktai. Abu apsistatėme sienomis, Būteme išsiskyrę jei ne "Meilės iššūkis". Jis mus vėl suartino. O prieš mėnesį mes pakartojome santuokos įžadus. Abu esame pasikeitę. Per šią knygą abu įtikėjome. Mūsų sutaikinimas buvo Jis, iš abiejų padaręs vieną ir sugriovęs mus skyrusią sieną.

- Ar čia yra nors vienas netikintis? Turiu galvoje mūsų grupelėje. - atsidūsta negalėdama pakęsti šnekų apie Dievą.

- Ne, visi kažkuo tiki. Kas Dievu, kas durų rankena, kas kiniečiais. Bet kiniečių geriau neklausyti, ir iš viso su jais nesileisti į kalbas, - pajuokauja - žinai, jei tikrai nori sveikti, nuo tikėjimo ir dvasinių dalykų nepabėgsi. Iš durų rankenos jokios naudos. Kiek beatidėliotum anksčiau ar vėliau tikrai teks su tuo susidurti. Tu juk irgi kažkuo tiki, tiesa?

- Aš net savimi netikiu... Ir tuo labiau tikrai ne barzdotu senuku ant debesėlio. - Kandžiai nusijuokia. - Na, tikiu kitais žmonėmis, pavyzdžiui Izabele, tikiu, kad būtent ši dvylikos žingsnių programa gali man padėti, jei, žinoma netyčia neįvelsiu tryliktojo, kitaip argi būčiau atėjusi? - labiau sau pačiai užduoda retorinį klausimą, kurį galbūt apmastys vakare negu atsakinėdama prieš ją sėdinčiai moteriai. - Nors tai, kas vyksta paskutiniu metu, tikrai sunku paaiškinti. - toliau garsiai reflektuoja, svarstydama kaip jos priėjo prie tokios diskusijos, kai įprastai šalinasi net užuominų apie tikėjimą – Pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl susirinkime žiūrėdama į plazdenančią žvakę pajuntu antgamtišką ramybę.

- Taip pat, tiki, kad tavo tėvai išgelbės savo santuoką, tiesa? Matai, tu turi tikėjimą. Kai važiuoji autobusu juk tiki, kad vairuotojas nuveš tave ten, kur reikia, kad nepadarys avarijos. Reikia dar pavyzdžių?

- Na gerai. Turiu tikėjimą. Bet ne kažkokiu... Dievu... Jau tris šventuosius pažįstu šioje grupėje. Tiesa, tu dar pakenčiama, Izabelė man patinka, bet jau Natanielis... Negaliu jo pakęst.

Moteris nesileidžia į Natanielio aptarinėjimą. o Abigailei vaikinas neišeina iš galvos. Gaila, kad, apšnekėti jį gali tik su Deimante, negi aptarinės jį su jį taip mylinčia pussesere? Padėkojusi už knygą ir atsisveikinusi grįžta namo ir su pergalinga šypsena įteikia knygą tėčiui. Šis padėkoja ir dingsta savo kambaryje su knyga. Tėvai neskaitant savo miegamojo turi ir atskirus kambarius. Kartais ir miega atskirai. Tėtis savo atskirą kambarį dažniausiai naudoja maldai, Ir dabar prieš atsiversdamas knygą pasimeldžia. Dažniausiai meldžiasi už dukras, kad šios priimtų Dievą. Žino, kad jei pats imsis evangelizuoti Abigailę, susilauks atstūmimo. Netikintys linkę nepriimti Evangelijos iš pačių artimiausių, bet pašalinis žmogus kartais lengvai pasėja sėklą. Pažįsta savo dukrą labiau nei ji pati. Tiki, kad Dievas prisibels iki jos širdies per kitus žmones ir Jis atsiųs Abigailei žmogų, o gal ir kelis kurie paskatins ją atsiverti. Prisimena kaip Sandra paauglystėje įtikėjo, bandė evangelizuoti tėvus, o jos mama taip ir nepriėmė Dievo. Prisimena kaip prieš vestuves užtikrintai pasakė "Aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui". Šįkart maldoje susikoncentruoja į santuoką. Taip užsidaręs kambaryje praleidžia likusį laiką iki vakarienės.