3 skyrius. Vėl tos pačios „nesąmonės"..

6 1 0
                                    

Pagaliau pasibaigė penkios pamokos ir jis nusprendė eiti namo, pailsėti. Jis nekantraudamas susitikti su Justu, greit susikrovė knygas į kuprinę ir nubėgo į pirmą aukštą, apsivilko striukytę ir pradėjo eiti namo.

Jam dar būnant arti mokyklos, pasigirdo atsiveriančių durų garsas, ir į lauką išėjo trys mokinės iš 8a klasės: Rugilė, Skaistė ir jų draugė, kurios vardo jis nežinojo. Jis tik pamatęs jas, iškart pakeitė savo ėjimo kryptį ir pradėjo eiti link jų. Rugilė supratusi, kas čia bus – pradėjo bėgti kuo toliau nuo jo. Dominykas bandydamas atrodyti kietas, ramiai žingsniavo jai iš paskos, kaip koks alfa patinas.

Galiausiai jis pasivijo Rugilę netoli mokyklos stadiono ir išsitraukęs Kolos butelį, ją pradėjo trankyti. Net jos draugėms buvo labai gaila ją matyti kenčiant nuo kažkokio šeštoko, taip elgiantis su ja. Rugilė net pasislėpė už savo draugės (kurios vardo Dominykas nežinojo), nes tiesiog – tai buvo per žiauru. Tačiau jis vis tiek neatstojo nuo jos; jis ne tik ją sutrankė, bet ir apipylė lietaus vendeniu iš kažkokios šalia esančios balos.

- Jis tiesiog nesveikas, – teigė Rugilė kitą dieną apklausinėjama savo draugių dėl šio įvykio. - Jis tiesiog iš niekur nieko pradėjo mane trankyti su savo Kolos buteliu, kaip koks psichopatas...

Na, tiesą pasakus, tai buvo ne pirmas kartas, kai taip nutiko. Dominykas buvo tikras sportininkas, todėl buvo nenuostabu, kodėl jis buvo gana stiprus. Tačiau tuo pačiu, tai buvo ir labai erzinantis dalykas, - jis galėjo tave laisvai akimirksniu sumušti, nustumti, pavogti kažką iš tavęs, o atgal susigrąžinti jo pavogtus daiktus buvo, kaip Dominykas pasakytų – „be šansų".

Dominyko ir Justo meilės istorija: ar jie gali būti daugiau nei draugai?Onde histórias criam vida. Descubra agora