-Galvojau neateisi-tarė garbanius
-Tai kodėl mane čia pasikvietei?-nekreipiau dėmesio į jo žodžius
-Kas tarp mūsų vyksta?-atsiduso
-Nežinau. Nieko-patrukčiojau pečiais
-Nesakyk kad nieko..-nuleido galvą
-O ką turėčiau sakyt? Kad pasiilgau tavęs?-sukryžiavau rankas ant krūtinės
-O nepasiilgai? Kodėl pyksti?-pažiūrėjo į mane savo žaliom akim
-Jei tikrai tau būčiau rūpėjus būtųm ieškojęs manęs-pakėliau antakį
-Aš norėjau..tikrai norėjau bet žinai grupė ir visa kita..man buvo sunku be tavęs-perbraukė ranka per savo garbanas
-Mhh-sumurmėjau
-Buvau tau pirmas?-nedrąsiai paklausė
-Ką?-negirdėjau ką sakė
-Ar buvau tau pirmas?-pakartojo
-Taip-linktelėjau
-Aš pasiilgau tavęs Hanna. Gali sakyt ką nori bet žinau kad ir tu manęs nepamiršai-priėjo arčiau
-Galbūt ir tavo tiesa bet tarp mūsų nieko negali būt-atsisėdau ant suoliuko it sukryžiavau kojas
-Kodėl?-atsisėdo šalia
-Tu rimtai manęs to klausi? Esi pats Harry Styles. Nenoriu žurnalistų dėmesio ir tų kvailų fanių pavydo-pavarčiau akis
-Negi tau tikrai tai rūpi?-paėmė mano ranką
-Nežinau..galbūt..ne-sumurmėjau
-Ta naktis buvo viena geriausių mano gyvenime-padėjo savo smakrą man ant peties
-Taip. Ji buvo nuostabi-atsidusau
-Atsiprašau už vakar..nesusilaikiau-nuleido akis
-Viskas gerai. Man patiko-šyptelėjau
-Pagaliau man nuoširdžiai nusišypsojai-išsišiepė
-Vaizdas išliko toks pat nerelus kaip ir tada-atsitojau ir paėjau kelis žingsnius
-Tu labai graži. Netgi gražesnė nei tada buvai-pajaučiau iš nugaros rankas apsivijančias mano liemenį
-O tu toks pat kudlotas-sukikenau
Harry atsuko mane į save. Rankomis pritraukė arčiau savęs. Dabar jau delnais liečiau jo krūtinę. Mūsų kaktos lietėsi. Kvėpavom vienas į kitą kol mudviejų lūpos susijungė. Bučiavomės tol kol pritrūko oro. Tada jis savo liežuviu palietė mano lūpą prašydamas leidimo tolimesniam bučiniui. Leidimą daviau ir jau po poros sekundžių mano liežuvis grūmėsi su jo. Panardinau savo pirštus Harry garbanose. Savo rankomis jis spustelėjo mano užpakalį prašydamas kad šokčiau ant jo. Taip ir padariau. Dabar jau mano kojos apsivijo jo liemenį. Galiausiai neskubėdamas lėtai garbanius nusinešė mane ant suolelio ir pasisodino ant savęs.
-Man to labai trūko-pakuždėjo į lūpas
-Nors supratau tik dabar bet man irgi-šyptelėjau
Intymią mudviejų akimirką nutraukė mano telefonas.
-Skambina Pezz-pažvelgiau į ekraną
-Atsiliepk-pakštelėjo į lūpas
-Klausau?-pakėliau ragelį
-Sveika. Kada ateisi?-tarė Perrie
-Labas. Mm..nežinau-pasakiau
-Na gali ateit nes visi jau čia. Gali būt rami. Harry nėra-tęsė
-Žinau-šyptelėjau
-Palą..Han tik nesakyk kad tu..-galiu numanyt kad ji išsišiepus
-Aha Pezz. Tik nepradėk klykaut-nusijuokiau
-Ateisit?-paklausė
-Palauk biškį-patraukiau ragelį nuo ausies ir pridengiau ranka
-Hazz eisim pas Pezz?-paklausiau
Jis tik papurtė galvą ir nieko nesakė.
-Nepyk bet susitiksim rytoj-vėl pridėjau ragelį prie ausies
-Nieko tokio. Lauksiu tavęs ryt ir turėsi man viską papasakot-sukikeno
-Būtinai. Čiau-padėjau ragelį
-Tai kur mes baigėm?-pažvelgiau į garbanių
-Mmm...manau čia-vėl sujungė mūsų lūpas
